„XXI a. Kudirka” – tai Žygimanto Kudirkos-Mesijaus, vieno jauniausių Kudirkų iš Vinco linijos, pirmoji knyga.
Autorius Žygimantas Kudirka (gim. 1987 m.) yra muzikos atlikėjas, poetas, vienas iš atliekamosios –slemo – poezijos pradininkų ir kurstytojų Lietuvoje, tekstų kūrėjas, baigęs lituanistikos studijas.
2014 m. lapkričio 29 d. Europos slemo čempionate Ž. Kudirka laimėjo pirmąją vietą. Atstovavo Lietuvai Europos poezijos čempionatuose užsienyje: Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje. Buvo kviestinis svečias literatūros festivaliuose Suomijoje, Estijoje, Švedijoje ir Norvegijoje. Dalyvavo ir lietuviškuose literatūriniuose festivaliuose: „Poetiniame Druskininkų rudenyje”, „Poezijos pavasaryje”, Vilniaus knygų mugėje, Vilniaus knygų festivalyje, festivalyje TARP ir kt., vedė kūrybinio rašymo paskaitas. Sukūrė kelis audiovizualios poezijos projektus su Dariumi Jurevičiumi, Gabriele Labanauskaite ir Laima Kreivyte, dalyvavo tarptautinėse šiuolaikinio meno parodose Olandijoje ir Vokietijoje. Jo tekstai išversti į estų, anglų, rusų, bulgarų ir prancūzų kalbas, išspausdinti estų poezijos rinktinėje „Hullunud Tartu”, lietuvių poezijos rinktinėje „Slinktys”, neodadaistų žurnale „MAINTENANT 9″ Niujorke.
Pavadinimas „XXI a. Kudirka” nurodo į naujų, šiuolaikinių poezijos formų ir literatūros interakcijų paieškas. Modernus skaitytojas nebeliks pasyvus, knyga skatins įsitraukti, dalyvauti. Tai autentiško Vinco palikuonio kūrybinė retro(per)spektyva. Pats autorius ir yra XXI a. Kudirka.
Ką Kudirka turi pasakyti interneto amžiuje? Tai provokacija, nes pavadinimas atkartojamas jau arabiškais skaitmenimis („21 m. a. Kudirka”). Autoriaus savitas stilius susiformavo ir didžiausias kūrybinės energijos proveržis įvyko einant būtent dvidešimt pirmuosius gyvenimo metus. Tuomet pirmąkart tvirčiau žengta poezijos srityje – tai ir siekiama įamžinti. Dvidešimt vienų metų amžiaus Kudirką papildo ir redaguoja dvidešimt aštuonerių Kudirka.
Knygą sudaro interaktyvūs eilėraščiai, literatūriniai remiksai, interneto poezija, neįprastų grafinių formų ir turinio tekstai.
Daug tekstų neatsiejami nuo atlikimo, todėl skaitytojai ras įvairių nuorodų, kaip praturtinti, papildyti knygos patirtį: susirašinėti su literatūriniu personažu elektroniniu paštu, išklausyti balso pašto skaitomą eilėraštį paskambinus nurodytu numeriu ar gauti eilėraštį trumpąja žinute. Spausdinta knyga vis dar gali būti inovatyvi, ji neprivalo skaitmenizuotis, kad atrodytų šiuolaikiška. Taigi leidinį reikėtų priimti ir kaip būsimų spaudos formų kontempliaciją.
