Prieš tris mėnesius Kembrė Niuen nuo atokaus tilto Montanos valstijoje nušoko į tarpeklį. Taip teigia policija. Jos dvynė sesuo Lena Niuen tuo netiki.
Mano sesuo nenusižudė.
Lena susitaria pasikalbėti su kapralu Reimondu Reiseviku, kuris policijai pranešė radęs Kembrės kūną. Jie susitinka ant Smeigtuko tilto. Ten, kur persisvėrus pro atitvarą matyti žūties vieta. Didvyriškais poelgiais išgarsėjęs policininkas noriai pasakoja apie lemtingą vakarą, tačiau ar ilgai jis išliks toks pat geranoriškas?
Esu pasiryžusi iš kapralo Reiseviko išgauti tiesą. Tiesą bet kokia kaina. Privalau žinoti.
Kas tau nutiko, Kembre?
Kapralas paskutinis matė Kembrę gyvą – sustabdė ją už greičio viršijimą. Kodėl iškart po šio susidūrimo mergina šešiolika kartų rinko pagalbos telefoną 911, tik, deja, tuo metu buvo ne ryšio zonoje? Po valandos ji buvo negyva. Ką reiškia paskutinė Kembrės žinutė seseriai: „Prašau, atleisk man. Negaliu taip gyventi. Bet galbūt galėsite jūs, pareigūne Reisevikai“?
Lenos tyrimas virsta nuožmia kova už savo pačios gyvybę – išbandymu, kuris privers suabejoti viskuo, ką žino apie savo seserį ir save pačią…
