Monografijoje iš postmodernios teorijos ir mąstymo pozicijų nusakomas tradicijos ir modernumo santykis Balio Sruogos 1911–1929 metų literatūros kritikos, lyrikos tekstuose, vertimuose. Pasirinkta postmodernizmo siūloma filosofinė modernumo epistema leidžia visiškai naujai lietuvių literatūrologijos kontekste nušviesti modernumo ir tautosakinės bei klasikinės tradicijos santyką. Koreguojama rašytojo ankstyvosios kūrybos modernizmo samprata, tiksliau istoriškai rekonstruojamos tradicinės XX a. pr. ir pirmosios pusės lietuvių literatūros kryptys bei srovių sampratos, jos naujai interpretuojamos.
