Ką iš tiesų veikia ambasadorius, kai nedalyvauja oficialiuose priėmimuose? Kaip organizuoja savo šalies prezidento vizitus ir kaip – menininkų desantą? Kaip pažįsta šalį, į kurią atvyko, kaip mezga ryšius ir kokiais būdais renka informaciją? Kaip ieško šeimai laikinų namų ir ką veikia laisvalaikiu?
Oficialūs atsakymai – protokoluose ir dokumentuose, o tai, kas į juos nepateko, užfiksavo talentinga buvusio Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Ukrainoje Algirdo Kumžos plunksna.
„Į ambasadoriaus kabinetą, galima sakyti, įžengiau tiesiai iš povestuvinės kelionės Himalajų kalnuose, kur mus su Toma išbandė aukštis, pūgos ir šaltis. Per ketverius darbo metus Ukrainoje – nuo 2006-ųjų vasario iki 2009-ųjų gruodžio – negrėsė nei sniego lavinos, nei ledo plyšiai, tačiau adrenalino buvo daug: iš arti mačiau aštriausias politines turbulencijas, o ir gyvenimiškų siužetų netrūko. Ryte pravėręs kabineto duris nežinodavau, kokie netikėtumai manęs laukia tą dieną: kažkam iš tautiečių įstrigo verslas, kažkas pateko į daboklę ar liko be paso ir pinigų vienišas gatvėje. Susitikau su šimtais įdomiausių žmonių ir aplankiau vietų, kurių nemini jokie turizmo katalogai. Kiekviena diena man dovanodavo naujų intriguojančių istorijų – jas užrašiau ir sudėjau į šią knygą.
Tikiu, kad mano užrašai padės perprasti šių dienų Ukrainą.“
