Nors šiuolaikinėje visuomenėje, vyraujant amžinosios jaunystės kultui, apie mirtį kalbama labai mažai, praskleisti nežinomybės uždangą ir bent akies krašteliu pažvelgti į gyviesiems neprieinamą pomirtinį gyvenimą rūpėjo visų epochų žmonėms.
Kas slypi anapus ir ar egzistuoja gyvenimas po mirties? Šie klausimai nedavė ramybės pomirtine sielos kelione ypač besidomėjusiems senovės Egipto civilizacijos žmonėms. Mirusiųjų knyga – tai tekstai, kuriuos egiptiečiai vadino išeiti į dvasinės Dienos šviesą skirtomis ištarmėmis (pert em hru). Juose pasakojama, kaip įveikti dausų pavojus ir susilieti su dvasiškaisiais pradais.
Mirusiųjų knygos tekstai buvo skaitomi šventyklose vykstančių misterijų metu, atliekant šermenų bei dvasinio įšventinimo ritualus, o įvairios tekstų versijos, surašytos į ilgą papiruso ritinį su spalvotais piešiniais, dedamos į kapą prie velionio mumijos. Šie papiruso ritinėliai turėjo būti mirusiojo sielos vadovai po pomirtinį pasaulį.
