Žinomo poeto eseistika, rašyta 1994–1996 metais. Tai lyg to meto, anot autoriaus, Kauno kultūrinio gyvenimo paraštės. Kaunu neapsiribojama, nuklystama į sostinę, kitus Lietuvos miestus ir net užsienius. Tekste žinomų kultūrininkų – rašytojų, dailininkų – eskiziški, bet įsimintini portretai, pamąstymai apie kasdieniškus ir ne visai kasdieniškus dalykus. Pasakojimas gyvas, šmaikštus, išradingas, elegantiška šio rašytojo kalba turi jam vienam būdingą intonaciją. Šios bohemiškos ese rašytos 1994–1996 metais. Tai būtina prisiminti, nes anie nuostabūs laikai, regis, jau negrįžtamai praėjo, sykiu su komerciniais kioskeliais. Visgi, tekstuose susidursite su anų laikų realijom, išnykusiom kavinėm bei parduotuvėm, kadais vykusiais vakarais bei festivaliais. Rašiau net ne apie tai, kas ten vyko. Apie tai, kas vyko šalia to, už to, netgi vietoj to. Todėl šie tekstai nėra kronikos įprasta prasme. Baltojo vyno puslapiuose yra šis tas ir apie abstraktesnius dalykus ir nuotykis čia nebe toks ranka pačiupinėjamas.
