Serija: „Komunizmas be grimo #6“.
Sovietinio disidento ir socialistinės sistemos kritiko Ivano Solonevičiaus knyga „Rusija konclageryje“ visiškai pelnytai lyginama su Aleksandro Solženicyno garsiuoju „Gulago archipelagu“. Abiejose aprašoma nepagražinta Sovietų Sąjungos tikrovė ir žiaurumai, su kuriais teko susidurti totalitarinio režimo oponentams.
Ivanui Solonevičiui, bekompromisiam sovietinės sistemos kritikui, žurnalistui ir politiniam kaliniui, pavyko beveik neįmanomas dalykas – jis pabėgo iš sovietinio lagerio į Suomiją. Iš Sovietų Sąjungos pabėgti bandė ne vienas, tačiau tik keletui žmonių pasisekė pasiekti Vakarus. Ištrūkęs iš raudonojo totalitarinio pragaro, savo gyvenimą kalinimo įstaigoje, kurpiamus pabėgimo planus ir jų įgyvendinimą jis aprašė knygoje „Rusija konclageryje“.
Šios šalies pavadinimas – gniuždančios socialistinės sistemos metafora. Valdžią perėmę bolševikai už spygliuotų vielų uždarė pačius talentingiausius, šviesiausius ir labiausiai išsilavinusius Rusijos piliečius. Savo žmones persekiojanti ir viską kontroliuoti siekianti sovietinė sistema ir pati atsiribojo nuo likusio pasaulio. Komunistai pavertė savo šalį nuo kitų valstybių atskirta koncentracijos stovykla.
Ivano Solonevičiaus knyga „Rusija konclageryje“ susilaukė atgarsių visame pasaulyje ir buvo išversta į daugiau nei dešimt kalbų. Dėl jos autorius išgarsėjo kaip nesutaikomas kovotojas ir sovietinio totalitarizmo kritikas. Lyginant su Aleksandro Solženicyno „Gulago archipelagu“, Solonevičius pateikia išsamią totalitarinės sistemos analizę, analizuoja sovietų valdžios aktyvą.
Ivanas Solonevičius (1891–1953) gimė Gardino gubernijoje, tuometėje carinėje Rusijoje, o brandos atestatui gauti reikalingus egzaminus laikė Vilniuje. Žurnalistas, redaktorius, filosofas ir istorikas Rusijos pilietinio karo metais palaikė „baltųjų“ pusę, dalyvavo antisovietiniame pogrindyje ir už tai buvo persekiojamas bei kalinamas. Dirbdamas sporto žurnalistu ne kartą mėgino pabėgti į užsienį. Tą padayti jam pavyko 1934-aisiais. Iš Suomijos Solonevičius keliavo į Bulgariją, Vokietiją, Argentiną ir, galiausiai, apsistojo Urugvajuje. Be knygos „Rusija konclageryje“ jis parašė keletą knygų apie rusų monarchiją; tarp jų ir teorinį veikalą „Žmonių monarchija“, kuriame išplėtojo tezę, jog monarchija yra vienintelė Rusijai tinkama politinė sistema.
Iš rusų kalbos vertė Irena Potašenko
