Knygoje „Šamano kvatojimas„ pateikti apdoroti dienoraščio įrašų fragmentai – dialogai su žmogumi, gyvenančiu neįprastą gyvenimą. „Šamano“ veiklos sistema sudėtingesnė ir platesnė, negu kalbinės (ženklinės) aprašomosios autoriaus galimybės.
Bendraudamas su grupėmis žmonių ir kitomis būtybėmis, Šamanas yra įvaldęs gausybę neįprastų praktikų, leidžiančių jam turėti įtakos supančiam pasauliui, regėti jį kitomis akimis ir būti ne vien žmonių bendrijų nariu. Tuo pat metu Šamanas racionalus ir praktiškas, žino, kaip pasiekti savo tikslą, sąveikauti su kitais: daugelis jo apmąstymų ir patarimų tuo pačiu metu stebina ir gilumu, ir staigiai prieinama realizacija.
Didžiąją laiko dalį Šamanas praleidžia žmonių negyvenamoje Magadano srities, Kamčiatkos ir Čiukotkos pakrantėje. Tačiau vieną kartą per keletą metų jis išsirengia į šių dienų miestą, ir tais periodais pasireiškia jo gana savotiškas, bet visiškai kompetentingas požiūris į visuomenės gyvenimą.