Kunigo Prano Bieliausko dienoraštyje, rašytame XX a. pirmojoje pusėje, vaizduojama plati Vilniaus ir Vilniaus krašto visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo panorama sudėtingomis politinėmis sąlygomis. Dienoraštyje atsiskleidžia įvairiapusis Prano Bieliausko interesų laukas, jo veikla ne tik kaip dvasininko, bet ir kaip kultūrininko, lietuvybės puoselėtojo.
Pranas BIELIAUSKAS – žymus lietuvių visuomenės veikėjas, kunigas. Gimė 1883 m. rugpjūčio 23 d. Jiezno parapijos Slabados kaime. Baigė Vilniaus kunigų seminariją. 1911–1940 m. – Vilniaus katedros vikaras, 1940–1944 m. – Aušros Vartų koplyčios klebonas. Nuo 1913 m. – Lietuvių mokslo draugijos narys. 1913–1940 m. – Vilniaus lietuvaičių katalikių šv. Zitos draugijos pirmininkas. 1927–1937 m. – Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto narys. 1927 m. lenkų valdžios suimtas, kalintas Lukiškių kalėjime. Nuo 1947 m. Valkininkų bažnyčios klebonas. 1915–1957 m. Vilniaus krašte rinko tautosaką ir etnografinę medžiagą, užrašė apie 3000 dainų su melodijomis, pasakų bei smulkiosios tautosakos, rinko numizmatinę medžiagą. 1936 m. sudarė ir išleido rinkinį „Varguolių dainos”. Mirė 1957 m. gruodžio 21 d., palaidotas Valkininkų parapijos bažnyčios šventoriuje. 2004 m. išleista kun. Prano Bieliausko knyga „Valkininkų bažnyčia ir vienuolynas”.
