Romanas pirmą kartą buvo išleistas Amerikoje 1969 metais ir iš karto tapo labai populiariu. Tai ištisa Korleonių šeimos epopėja. Mirtis ir meilė, garbės troškimas ir nusižeminimas persipina romane ir išsilieja į žūtbūtinę kovą už savo tvirtą vietą tarp mafijos galiūnų. Per visą pasaulį nuskambėjęs Mario Puzo romanas – tai ištisa Korleonių šeimos epopėja. Meilė ir mirtis, garbės troškimas ir nusižeminimas persipina ir išsilieja į žūtbūtinę kovą už savo tvirtą vietą tarp mafijos galiūnų. Tai romanas, pulsuojantis dramatizmu, žiauriu pykčiu ir baime. Rašytojas įveda mus į smurtu užkrėstą mafijos pasaulį ir jos gaujų karus. Jis parodo teismus, kai teisiama šūviais ir kankinimais.
Krikštatėvis – mafijos vadas Vitas Korleonė, geraširdiškas despotas, kelyje į valdžią nesustojęs prieš nieką. Jis draugiškas, teisingas, protingas ir… žiauriausias gaujos vadas visoje Cosa Nostra.
Krikštatėvio vadavietė – tvirtovė Long Ailende, iš čia jis valdo milžinišką pagrindinę imperiją, kuriai priklauso reketas, lošimai, lažybos. Tironas, šantažuotojas, žudikas – jis dovanoja savo draugystę (niekas nedrįsta jos atstumti), atlygina neteisybes (net nužudymas nėra per didelė „teisingumo” kaina). Jo įtaka siekia visus JAV visuomenės sluoksnius, nuo patruliuojančio policininko iki aukščiausios valdžios.
M. Puzo pristato mums nepaprastą vyrų ir moterų galeriją, parodo feodaliniais principais valdomą mafiozų pasaulį.
Prieš keletą metų, kai išgirdau apie filmą “Krikštatėvis”, neįsivaizdavau apie ką jis. Tačiau jau iš pavadinimo žinojau, kad jis apie didybę ir galią. Kai pamačiau filmą – buvau sužavėta. Ne tik jo pastatymu, aktorių puikia vaidyba, bet ir scenarijumi. Tada dar nežinojau, kad filmas pastatytas pagal to paties pavadinimo knygą. Ir kai į rankas pakliuvo knyga – aš veik užsidariau savo kambaryje ir neišlindau iš jo tol, kol ji nebuvo perskaityta. Iš tiesų viskas buvo daug paprasčiau, bet vistik – knyga prikaustanti skaitytojo dėmesį tiek, kad galima pamiršti, ką turėjai nuveikti be skaitymo.
“Krikštatėvis” – savo laiku legenda tapusi istorija apie pasaulį, kuris daugumai iš mūsų svetimas. Svetimas savo žiauriais ir šaltakraujiškais nusikaltimais. Tai pasaulis su savomis taisyklėmis, savu mąstymu ir savu gyvenimo būdu.
Kai Vitas Korleonė atvyko į Ameriką, jis buvo ramaus būdo ir geros širdies jaunuolis, kurio tėvą gimtojoje Sicilijoje nušovė mafijos žmonės. Korleonė pradėjo dirbti mažoje krautuvėlėje paprastu darbininku. Laikui bėgant sukūrė šeimą, susilaukė dviejų sūnų. Viskas taip ir būtų likę, tačiau netekęs darbo įsivėlė į veiklą, kuri jam nepatiko, tačiau davė daug pinigų. Vieną dieną į Vitą Korleonę kreipėsi miestelio siaubas – žmogus, kuris iš visų reikalavo dalies pinigų už gautą pelną. Deja, pastarasis padarė klaidą, kuri jam kainavo gyvybę. Tuo kartu Vitas Korleonė nusprendė, kad už nieką jis pinigų nemokės.
Taip prasidėjo Vito Korleonės, kaip Krikštatėvio, kitiems – Dono, gyvenimas. Nuo tos dienos jis buvo gerbiamiausias žmogus visame mieste. Į Doną buvo kreipiamasi pagalbos, o mainais siūloma draugystė.
Korleonei tai patiko ir jis mielai padėdavo nelaimės ištiktiems paprastiems žmonėms.
Toliau istorijos pasakoti neverta. Verta ją patiems paskaityti ir pajusti Vito Korleonės aštrų protą, šaltakraujiškus sumanymus, šeimos įtaką ir galią visuomenėje. Įdomiausia tai, kad tie dalykai, kurie vyksta išoriniame pasaulyje, Korleonių šeimoje neaptarinėjami, niekada neliečiama nė viena “verslo” tema prie bendro pietų stalo. Čia laikomasi tradicijų, skatinamas atsidavimas šeimai.
Žaviuosi Mario Puzo gebėjimu pasakoti taip, jog atrodo dalyvauji visame pasakojime, gyveni knygos nuotaikomis, matai viską lyg filme ir niekada nenusibosta. Dar vienas pliusas autoriui – nepaprastai apgalvotas turinys ir jo išdėstymas. Kietais viršeliais įrišta knyga suskirstyta į aštuonias knygas. Kiekviena iš jų apima vis kitą laikotarpį. Viskas prasideda nuo pažinties su pagrindiniais įvykių dalyviais ir tęsiama pasakojant apie Korleonių šeimą ir jų gyvenimo peripetijas, nelaimes, džiaugsmus, nusikaltimus, vedybas ir daug kitų dalykų.
Jums tikrai turėtų patikti.
