Romane „Moters šviesa“ (1977) du brandaus amžiaus žmonės susitinka, regis, visai atsitiktinai, tik tam, kad vėl išsiskirtų. „Moteris, vyras – laimingas susiėjimas, ir atsitiktinumo nebelieka.“ Juos suveda netektis – kiekvieno jų mylima antroji pusė ant nebūties slenksčio. Tačiau „įsivaizduoti, kad viskas baigta, nes praradai tą vienintelę, kurią mylėjai, – vadinasi, nemylėti“.
