Williamo Faulknerio romanas „Šventovė” (1931) šokiravo skaitytojus, ypač didelis skandalas kilo Oksforde (JAV), kur rašytojas gyveno. Tai pasakojimas apie jauną moterį, kurią išprievartavo žudikas ir kuri galiausiai atrado prieglobstį, arba šventovę, viešnamy. Nepaisant skaitytojų pasipiktinimo, „Šventovė” net aštuonerius metus buvo geriausiai perkamas Faulknerio romanas. Pasirodžius šiam kūriniui, rašytojas buvo pakviestas dirbti scenaristu į Holivudą.
Pagal „Šventovę” pastatyti du filmai:
„Tempi Dreik istorija” (1933) ir „Šventovė” (1961).
Žmogus turi atminti, kad žemiausias iš visų dalykų — baimė, ir išmokęs šių pamokų privalo baimę užmiršti amžiams, ir tegu jo dirbtuvėje nelieka vietos niekam kitam, išskyrus senąsias vertybes ir širdies tiesas, visuotines tiesas, be kurių bet kokia istorija yra efemeriška ir pasmerkta užmarščiai — turiu omeny meilę, garbę, gailestį, išdidumų, užuojautų ir pasiaukojimų. Kol rašytojas to nežino, jo darbų lydi prakeiksmas. Jis rašo ne apie meilę, bet apie geidulį, apie pralaimėjimus, kur niekas nieko nepraranda, apie pergales, neteikiančias vilties <… > Jis rašo ne apie širdį, bet apie liaukas.
Williamas Faulkneris
Nobelio premijos laureato kalba
1950 m. gruodžio 10 d., Stokholmas
