Per metus vidutiniškai 50 lėktuvų, pakilusių į orą, nepasiekia savo oro uostų. Per pastaruosius 10 metų (2003–2013 m.) aviacijos katastrofose kasmet žūdavo vidutiniškai 720 žmonių. Vis dėlto galima drąsiai teigti: nors skrydžių ir daugėja, tačiau aviakatastrofų mažėja. Tai patvirtina visažinė statistika. Lėktuvų avarijos įvyksta dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai nelaimės patiriamos ne tada, kai plieninis paukštis nukrenta iš padangių. Įsibėgėjant pakilimo taku, įvyksta 18 procentų lėktuvų avarijų, kylant – 11 proc., skrydžio metu – 5 proc., pradedant leistis – 12 proc., leidžiantis – 16 proc. nelaimių. Daugiausia – net 25 proc. – avarijų lėktuvai patiria tūpdami ant nusileidimo tako. Tad skrendant nereikia skubėti ploti, kai lėktuvo ratai paliečia žemę, – reikia palaukti, kol lėktuvas sustos. Per pastaruosius 40 metų daugiausia lėktuvų nelaimių (apie 30 proc.) įvyko dėl pilotų klaidų. Kitų žmonių (daugiausia – dispečerių) klaidos – 7 proc. tokių nelaimių priežastis. Oro sąlygos kaltos 15 proc. nelaimingų atvejų. Dėl mechaninių gedimų – 15 proc. lėktuvų avarijų, o dėl įvairių diversijų ir teroristinių aktų – 9 proc. Knygoje „Skrydis į mirtį“ pasakojama apie pasaulyje įvykusias didžiausias lėktuvų katastrofas, nagrinėjamos orlaivių kritimo priežastys. Daug vietos skirta ir katastrofoms, kurios pasaulyje sukėlė didžiausią rezonansą. Tarp tokių – Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio lėktuvo TU-154M katastrofa 2010-ųjų balandžio 10-osios rytą, kai prezidentas su gausia delegacija skrido į Smolenską Rusijoje, kad pagerbtų apie 22 000–25 000 Lenkijos karininkų ir kitų šios šalies piliečių atminimą. Žmonių, kurie Antrojo pasaulinio karo pradžioje pateko į nelaisvę arba buvo suimti, kai Raudonoji armija okupavo rytines Lenkijos teritorijas pagal susitarimą su nacistine Vokietija, ir sušaudyti Sovietų Sąjungos NKVD budelių. Deja, 2010-aisiais tragedija pasikartojo: Rusijoje antrą kartą žuvo lenkų tautos žiedo dauguma. Prezidento lėktuvas nukrito apytikriai 19 kilometrų į rytus nuo Katynės miško, kuriame buvo palaidoti lenkų karininkai… Arba – iki šių dienų likusi paslaptingiausia Korėjos boingo žūtis virš Sachalino salos 1983-iaisiais. Tų metų rugsėjo 1-ąją Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą „Boeing 747“, kuris skrido įprastu reisu KAL-007 iš Niujorko (JAV) į Seulą (Korėja), numušė viršgarsinis sovietų naikintuvas SU-15. Vėliau buvo nustatyta, kad po šūvio lėktuvas 40 sekundžių dar kilo į viršų ir tik po to ėmė žemėti. Specialistų teigimu, jis leidosi 12 minučių ir… kažkur dingo. Nė vieno žmogaus kūno niekas nerado. Nei rusų, nei amerikiečių pareigūnai, atlikę tyrimą, taip ir neatsakė, kur galėjo dingti per pustrečio šimto žmonių kūnai… Ir ar tie žmonės iš tikrųjų skrido minėtu lėktuvu?.. Kas buvo boinge?.. Atsakymai į šiuos ir kitus su lėktuvų katastrofomis susijusius klausimus – knygoje „Skrydis į mirtį“.
