Bemaž visos tautos turi savo pasakų apie meškiukus — arba tautosakoje, arba grožinėje literatūroje. Dažnai nesvarbu net ar tų tautų gyvenamose teritorijose yra meškų, ar ne… Žaislų parduotuvės visose šalyse irgi panašios — pilnos lentynos meškiukų. Matyt, šie žaislai turi tam tikrą toteminę galią, besąlygiškai veikiančią mūsų pasąmonę ir stiprinančią, gaivinančią mus.
Kokie toteminiai bruožai slypi meškiuko vaizdinyje? Kodėl šis universalus, pasąmoninis vaizdinys perduodamas iš kartos į kartą? Gal visa tai lemia meškiuko charizmoje susiliejusios dvi paradoksalios priešybės — minkštumas, silpnumas ir mieganti, bręstanti, nenaudojama lokio jėga. Kaip sakė apaštalas Paulius, „būdamas silpnas, esu stiprus“. Būtent šią šventojo galią turi ir taikieji meškiukai — rudnosiukai, mikės pūkuotukai ir kt. Jie skelbia: būdamas minkštas ir vaikiškas, esu nenugalimas.
