Pietų Žemaitijoje (tuo metu – Raseinių, Tauragės ir dalinai aplinkinėse apskrityse) žuvusių Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) karių ir Kęstučio apygardos partizanų sąrašas sudarytas remiantis buvusių rezistencijos kovų dalyvių liudijimais. Kai kuriu žinių gauta iš spausdintų šaltinių ir iš archyvų. Daug partizanų, žmonių vadinamų „miškiniais”, „žaliukais”, „miško broliais”, pavardžių nėra žinoma, nes savo aukų saugumiečiai (bent iki 1946 metų) nesistengdavo atpažinti ir išniekintus jų kūnus palikdavo mūšių laukuose ir susprogdintuose bunkeriuose, duobėse bei šuliniuose. Dalis pavienių partizanų, kurie veikė apygardos pakraščiuose, toliau nuo štabu taip pat liko nežinomi. Kai kurie partizanai, kautynių metu netekę vilties laimėti kovą, susisprogdindavo savo veidus, kad liktų neatpažinti ir nepakenktų artimiesiems. Neįmanoma nustatyti visas masinių žudynių aukas, kai vienu metu žūdavo šimtai žmonių (prie Ariogalos, Burbinės, Birbiliškės miškuose). Sąrašas būtų ilgesnis, jeigu į jį būtų įtraukti visi nekaltai žuvę ir nukankinti žmonės, partizanų šeimų nariai, ryšininkai, rėmėjai ir tremtiniai. Taip pat surašyti ne visi, kurie praėję kankinimų, lagerių kalėjimų kančių kelius, pažeminti ir netekę sveikatos, mirė jau grįžę į savo gimtinę.
Šiame antrame leidime yra daug papildymu patikslinimų ir pataisymų. Dabar knygoje yra 1912 laisvės kovotoju žuvusių 1940 – 1956 m., pavardžių.
Daugiausiai žinių apie žuvusiuosius partizanus (kaip ir pirmajame šios knygos leidime) surinko buvę politiniai kaliniai:
Kęstutis BALČIŪNAS, Gediminas KATINAS , Leonas LAURINSKAS, Vladas MEŠKAUSKAS, Vytautas SMITRIUS, Vytautas STEPONAITIS (atsakingasis sudarytojas). Daug nuotraukų pateikė V. Smitrius, K. Balčiūnas, V. Meškauskas, J.Balsys.
