Tai pirmojoje autoriaus knygoje („Kai mes mylėjome vienas kitą“, 1980) publikuota apysaka. Šis, antrasis, leidimas ne tik pataisytas, bet ir papilsytas. Pakoreguotas siužetas, patikslinti dialogai, atsirado naujas – mokytojo Žarckaus- paveikslas.
Kūrinio centre – sumanus paauglys, jautriai reaguojantis į tėvų nesutarimus, dramatinę įtampą šeimoje.
Vaizduodamas tėvų ir vaikų bei pedagogų ir mokinių tarpusavio santykius, rašytojas ironizuoja paiką suaugusiųjų gyvenimą, optimistiškai žvelgia į jaunus apysakos herojus, kurių paveikslai itin šviesių spalvų.
Žaismingas pasakojimas, autentiška kalba, dinamiškas veiksmas, humoras – esminiai šios, ne tik paauglių auditrijai adresuotos, knygos bruožai.
