Stokodami tikros, dokumentuotos istorijos apie Lietuvos laisvinimosi iš SSRS įvykius, net apie Kovo 11-osios įvykius ir aplinkybes, dažnai skaitome ir kliaunamės pasakyvais. Atseit, anaip buvo, visi žino, detalių nereikia. Tačiau tik visuma ir su turiningomis detalėmis perteikia vyksmo atmosferą, kuri yra taipgi faktas – ne mažiau reikšmingas už išlikusius dokumentus.
Todėl nutariau kai ką padėlioti ant stalo bendram pasiskaitymui.
Ypatingą autentiškumo atspalvį dažnai suteikia nešališkų užsieniečių reportažai. Kruopštusis kronikininkas V. Čepaitis jų gal nerinko, tačiau išsaugojo daugybę vietinių pėdsakų (žr. jo kn. Karas, 2023), o aš turiu ir anų.
Sugretinkime, palyginkime.
Vytautas Landsbergis
Prof. Vytautas Landsbergis knygoje „Vėl darom valstybę“ ne tik fiksuoja istorinius įvykius, bet ir dalijasi asmeninėmis patirtimis bei įžvalgomis apie to meto politinius iššūkius, tarptautines reakcijas ir visuomenės nuotaikas.
„Valstybė nėra baigtinis darinys – ją reikia kurti, puoselėti ir ginti kiekvieną dieną. Vytauto Landsbergio knyga „Vėl darom valstybę“ primena, kad nepriklausomybė nėra duotybė, o nuolatinis procesas, reikalaujantis drąsos, atsakomybės ir gebėjimo įžvelgti ateities gaires. Tai ne tik istorijos dokumentas, bet ir kvietimas į sąmoningą pilietiškumą šiandien ir rytoj“, – įžvalgomis apie knygos svarbą šiandienos visuomenei dalinasi J. Dautartas.
