Rusų rašytojui Vladimirui Železnikovui visuomet rūpėjo vaikų ir suaugusiųjų santykiai, žmonės, kurie jaučia svetimą skausmą, kurie mąsto ir elgiasi kitaip nei visi.
„Baidyklė” (1981) — tai pasakojimas apie šeštokę Leną, tarsi nužengusią iš devynioliktojo amžiaus paveikslo į mažo miestuko mokyklą, mergaitę, pravardžiuojamą daržo baidykle, bet apvertusia aukštyn kojomis klasės vaikų gyvenimą. Tokia bejėgė ir trapi, bet tokia šviesi ir tyraširdė, išdrįsusi viena stoti prieš išdavystę, už tikrąjį teisingumą, ji sužadina jiems — „vaikeliams iš narvelių” — nesavanaudiškos drąsos ir taurumo ilgesį.
Ši tragiška, dora ir išmintinga knyga įtraukta į mokyklinių skaitinių programas, išversta į daugybę kalbų, pagal ją sukurtas kino filmas.
