Grįžusi iš Dumų dvaro atgal į savo numylėtą įlankos pakrantę, Rubi puoselėja vienintelę viltį – kad likimas leis jai viską pradėti iš pradžių. Vėl gyvendama kuklioje trobelėje, Rubi savo gražutei dukrytei Perlei užsibrėžusi garantuoti saugų ir laimingą gyvenimą. Polas Teitas, kitados jos atstumtas pirmas mylimasis, vėl atsiranda šalia – dabar kaip neišpasakytai turtingas vyriškis. Kai jis skubiai atitempia ją į didingą savo namą, atrodo, kad jų ateitis užtikrinta.
Kaip Kiparisų Giraitės šeimininkė, Rubi įstengia pamiršti net sukrečiančią priežastį, dėl kurios jiedu su Polu susituokė slapta ir tapo vyru bei žmona tik žmonių akyse. Bet storos, prabangios Kiparisų Giraitės sienos neapgina nuo šaltų Polo motinos Gledis žvilgsnių, primenančių Rubi paslaptį, kurios ji privaloneišduoti, kad Perlė turėtų mylintį tėvą. Ir tuomet atvyksta blogoji jos dvynė sesuo Gizelė, norėdama pajuokti naujienomis apie Andrėją Bjų, tikrajį Perlės tėvą, kurio ši nė karto nematė, ir vienintelį vyrą, kurio Rubi ilgėsis kūnu ir siela.
Praradusi viltį sukurti pilnavertį gyvenimą, Rubi pasirenka rizikingą naują egzistenciją, netvirtos vilties statinį, kurį nuplauna pirmas potvynis. Ir tik tada, kai audra išmeta į viršų patį juodžiausią praeities blogį, blyksteli gležnas vaivorykštės pažadas, nušvinta saulėtas rytas, suskamba tikrosios jos šeimos juokas.