Šunvyšnė (Atropa bellodonna) – nuodingas augalas. Jo nuodingumą gerai atspindi augalo pavadinimas. Kad„bella donna” – graži moteris, žino daugelis. O ką graikų mitologijoje reiškė vardas „Atropė”?
Senovėje buvo manoma, kad šautinės žaidos yra užterštos parako grūdeliais ir nešvarumais. Todėl po galūnės amputacijos bigės buvo prideginamos verdančiu aliejumi. Tais laikais šalia armijos gydytojo palapinės visuomet virdavo katilėlis su aliejumi. Vieną kartą garsus prancūzų chirurgas Ambruazas Parė pastebėjo, kad sužeistųjų žaizdos, į kurias nebuvo pilta aliejaus, gijo žymiai greičiau. Kokia aplinkybė padėjo A. Parė padaryti šį atradimą, po kurio pilti verdančio aliejaus į žaizdas nustota?
Sifilį į Europą užvežė K. Kolumbo jūreiviai. Tuo metu (ir labai ilga laiką) sifiliui gydyti tebuvo vienintelis vaistas. Apie jį buvo sakoma „praleisti vieną naktį su Venera (turima galvoje laisvo elgesio moteris) reiškia praleisti visą likusį gyvenimą su Merkurijumi”. Apie kokį vaistą kalbama?
Pirmąjį sintetinį miegą sukeliantį vaistą barbitalį (iš barbitūratu klasės) susintetino ir 1903 m. į klinikinę praktiką įdiegė vokietis Nobelio premijos laureatas Emilis Fišeris. Ieškant naujajam vaistui tinkamo komercinio („firminio”) pavadinio, kilo ilgos diskusijos. Galų gale E. Fišerio kolega J. Meringas neteko kantrybės ir pareiškė turįs važiuoti į Italijos miestą, kuriame vyksta garsiausia V. Šekspyro meilės tragedija. Taip netikėtai barbitaliui buvo duotas „firminis” pavadinimas. Koks tas pavadinimas?
Visi žinome, kad peniciliną atrado škotų gydytojas mikrobiologas A. Flemingas: padaryti šį atradimą jam „priklausė” pagal specialybę. Streptomicino atradėjas amerikietis S. Vaksmanas nebuvo gydytojas. Jis pastebėjo, kad užkastas į žemę tuberkuliozės užkratas greitai žūva. Jis nusprendė ieškoti naujojo antibiotiko tarp dirvoje vegetuojančiu mikroorganizmų. Jam teko ištirti daugiau kaip 10 000 mikrobų kultūrų, kol jis galų gale atrado streptomiciną. Kokius mokslus buvo baigęs S. Vaksmanas?
