„Užvis geriausiai įsiminiau pavyzdį, nustebinusį mane poetiškumu: kabančio ant grandinėlės svarmens sunkis priverčia eiti laikrodį; Mėnulis – toks svarmuo, Žemė – laikrodis, o gyvenimas – krumpliaračių tiksėjimas ir mechaninės gegutės kukavimas“, – sako knygos herojus Omonas Krivomazovas. Kaip ir milijonai kitų jaunuolių sovietmečiu, jis nuo vaikystės svajoja tapti kosmonautu. Kartu su draugu Mitioku įstojęs į Maresjevo lakūnų mokyklą, gauna išsvajotąjį aso šaukinį Ra ir pagal įslaptintą programą ruošiasi didingam skrydžiui į Mėnulį. Šis skrydis turi nušluostyti nosį visam Vakarų pasauliui. Artėjant starto ir amžinybės akimirkai jis savęs paklausia: kas gi aš esu?
Atsakymų garsusis mistifikuotojas ir siužeto meistras Viktoras Pelevinas nelinkęs pateikti, o debiutinis rašytojo romanas „Omonas Ra“ nepaklūsta vienai interpretacijai. „Galbūt, tai paskutinis romanas, parašytas Sovietų Sąjungoje“, – teigia jo autorius. Fantasmagoriškas groteskas vaizduoja absurdišką ir baugią sovietinę Visatą. Gyvenimas čia primena aklinai užmūrytą raketą su nupieštomis durimis: melas nesiskiria nuo realybės, sveikas protas – nuo beprotybės, o kosmoso programa tampa kraupia propagandinio mito metafora.
Kūrinys apdovanotas „Interpresskon“ ir „Bronzinės sraigės“ premijomis.
