Serija: „Lietuvos valsčiai #26“.
Monografija „Sintautai“ – tai Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos berndradarbiavimo per sieną programos finansuojamo projekto „Sintautai–Goldap 2“ leidinys.
26-oji „Lietuvos valsčių“ serijos dviejų dalių „Sintautų“ monografija, kaip ir visos serijos monografijos, dedikuojama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), taip pat knygos išleidimo metais minimoms 1863–1864 metų anticarinio sukilimo 150-osioms metinėms (1863–2013).
Pirmojoje knygos dalyje aprašytas Sintautų kraštovaizdis, augmenija, Novos kraštovaizdžio draustinis, tvenkiniai. Gausiuose istorijai skirtuose straipsniuose analizuojamas archeologinis palikimas, istorinė, administracinė ir agrarinė krašto raida. Sintautų istorija gana sudėtinga – LDK laikais jie priklausė Veliuonos seniūnijai, vėliau – Varšuvos kunigaikštystei, Lenkijos karalystei, Suvalkų gubernijai.
Šioje knygoje pirmą kartą publikuojami XVIII a. pradžios dokumentai, pateikiama konkrečių duomenų apie šios vietovės kūrimąsi ir raidą. XIX ir XX a. istorijai skirtuose straipsniuose pristatomi Sintautų krašto knygnešiai, visuomeninės organizacijos, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų įvykiai, sovietmetis, gyvenimas atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje, atsispindi buvusio Sintautų valsčiaus ir dabartinės seniūnijos švietimo raidos istorija.
Antrojoje knygos dalyje publikuojami straipsniai apie Sintautų krašto kultūrą, miestelį ir aplinkinius kaimus, analizuojami vietovardžiai ir vandenvardžiai, apžvelgiamas sakytinis ir rašytinis krašto palikimas, publikuojamas anoniminio autoriaus neskelbtas kūrinys „Sintautai yra nuo amžių pagirti“. Etninės kultūros skyriuje publikuojami straipsniai apie Sintautų krašto malūnus, zanavykų sodybas, įvairių autorių lokaliniai tyrimai.
Knygos pabaigoje skelbiamos publikacijos apie žymiausius šio krašto žmones, biografijų sąvadas, asmenvardžių rodyklė, valsčiaus ir miestelio žemėlapiai.
