„Laisvės sūnus Tadas Kosciuška“ – Lietuvos diplomatės, ambasadorės Valentinos Zeitler penktasis istorinis romanas.
Knyga apie Tadą Kosciušką grąžins skaitytoją į sudėtingą Lietuvai laikotarpį – XVIII a. pabaigą – XIX a. pradžią, kai Rusija su agresyviais kaimynais – Prūsija ir Austrija okupavo ir pasidalino jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės (ATR – Abiejų Tautų Respublikos) teritoriją. Patriotai mėgino sustabdyti ATR okupaciją, 1794 m. surengė sukilimą prieš carinę Rusiją. Jam vadovavo Tadas Kosciuška.
Gimė T. Kosciuška 1746 metais LDK (dab. Baltarusijos teritorijoje), nepasiturinčio bajoro šeimoje. Anksti netekęs tėvo, motinos buvo išleistas į Varšuvos kadetų korpusą, kuris rengė Abiejų Tautų Respublikos armijos karininkus. Tęsė mokslus Prancūzijoje. Juos baigęs jaunas karo inžinierius tėvynėje tarnybos negavo ir iškeliavo į JAV. Ten jis sėkmingai kovojo JAV nepriklausomybės kare kartu su Dž. Vašingtonu.
Karui pasibaigus, gavęs brigados generolo laipsnį, gausiai apdovanotas, grįžo į Europoą. 1794 m. pradžioje, prasidėjus sukilimui prieš Rusiją, T. Kosciuška pakviestas būti sukilimo vadu. Carinės Rusijos kariuomenei malšinant sukilimą, sužeistas ir pateko į nelaisvę, kalėjo Petropavlovsko tvirtovėje, paleistas 1796 m. Gyveno JAV, Prancūzijoje, Šveicarijoje. T. Kosciuška mirė Šveicarijoje 1817 m. Solothurno mieste.
Knygos „Laisvės sūnus Tadas Kosciuška” autorė, dirbdama Lietuvos ambasadore Šveicarijos Konfederacijoje, turėjo galimybių patyrinėti T. Kosciuškos pėdsakus Alpių šalyje paskutiniaiais jo gyvenimo metais.
T. Kosciuška visą gyvenimą save laikė LDK piliečiu – lietuviu. Palaidotas Krokuvoje, Vavelio katedroje. Jo vardu pavadintos gatvės ne tik Lietuvoje, Lenkijoje, bet ir JAV, aukščiausias Australijos kalnas. 2017-ieji T. Kosciuškos 200-osios mirties metinės, – paskata prisiminti iškilų mūsų krašto patriotą.
