Į išsvajotą Paryžių iš už sugriuvusios geležinės uždangos atvykęs jaunas lietuvis trokšta išsilaisvinti iš slegiančios praeities, įsilieti į margą didmiesčio gyvenimą, tapti savu tarp svetimų. Sutikti personažai, siejami vienatvės baimės ir baimės netekti vienatvės, moko jį įvairių kasdienos banalybės užkalbėjimo taktikų. Pakerėtas Senos pakrančių madonos, paslaptingos klošarės Nathalie, įsimylėjęs nutrūktgalvę artistę Melanie ir tapęs Tilto kompanijos – laisvamanių menininkų grupės – dalimi, jis pasineria į žaižaruojantį, tamtamų ritmu pulsuojantį miesto gyvenimą.
Išskirtinis Valdo Papievio stilius, užburianti sakinių ritmika veda į subtiliomis metaforomis tapomą miestą, atveria po buities rūpesčiais paslėptus jausmus, išlaisvina vaizduotę ir iš tiesų akimirkai sustabdo laiką.
„Vienos vasaros emigrantai“ – Valdo Papievio romanas apie klajūnišką gyvenimą Prancūzijoje, pirmą kartą išleistas 2003 metais. Rašytoją išgarsinę vėlesni romanai tarsi pratęsia šioje knygoje pasakojamą autobiografiniais motyvais paremtą istoriją, kurioje plėtojamos rašytojui rūpimos laiko, atminties, tapatybės, santykių su žmonėmis ir aplinkos ženklais temos.
