„Rusėniškąją Bibliją“ Pranciškus Skorina Prahoje leido atskiromis knygomis. Neįrišti egzemplioriai keliavo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją ir čia plito tarp rusėnų. Dalis knygų liko Čekijoje, dalis pasiekė Vokietiją, Lenkiją, Maskvos valstybę ir kitus kraštus, kuriuose gyveno slavų ir kuriuose tų knygų reikėjo jų liturgijai, taip pat edukacijai bei Šventraščio studijoms.
Įvairiose Europos bibliotekose yra išlikę pavienių „Rusėniškosios Biblijos“ knygų (pavyzdžiui, viena jų – „Skaičių knyga“ – saugoma LMA Vrublevskių bibliotekoje). Giorlico egzempliorius unikalus tuo, kad čia į vieną knygą įrištos veik visos Prahoje Pranciškaus Skorinos išleistos Šventraščio dalys. Tokio konvoliuto kitos pasaulio bibliotekos neturi.
1517–1520 m. Prahoje pasirodžiusi „Rusėniškoji Biblija“ Šventraščio vertimų ir jų leidimų istorijoje užima labai garbingą vietą. Ji yra pirmoji, ankstyviausioji Senojo Testamento bažnytine slavų kalba publikacija, tam panaudojus spausdinimo stakles. Iki jos Biblija buvo išspausdinta vos keliomis šnekamosiomis kalbomis: italų, vokiečių ir čekų. Kadangi paskiras ST knygas Pranciškus Skorina palydėjo šnekamąja rusėnų kalba rašytomis pratarmėmis, į šią garbingą eilę ketvirtuoju numeriu galime įrašyti ir jo „Rusėniškąją Bibliją“. Tekstai iki šiol žavi humanistinėmis, etinėmis ir edukacinėmis leidėjo aspiracijomis. „Rusėniškoji Biblija“ yra reikšmingas Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Čekijos knygos meno paminklas.
1522-aisiais Pranciškus Skorina jau Vilniuje išleido „Mažąją kelionių knygelę“, o 1525-aisiais – dar vieną knygą, šiandien žinomą „Apaštalo“ pavadinimu. Šiais darbais iš Polocko kilęs rusėnas ne tik atvertė naują, itin reikšmingą lapą Lietuvos rusėnų raštijoje, pradėjo spausdinto žodžio LDK istoriją, bet ir paliudijo keletą dalykų, esmingai charakterizuojančių tiek jo – Renesanso žmogaus, tiek jo tėvynės – įvairiakalbės, įvairiatautės senosios Lietuvos, pasiruošimą kultūros inovacijoms. Minėti leidiniai šiandien mums parodo tuos kelius bei tas erdves, kuriomis kultūros naujovės pasiekė ir Skoriną, jo aplinką, ir jo tėvynę – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją.
