Man tuoj devyniasdešimt. Ilgą gyvenimą nugyvenau. Žinot, kodėl? Todėl, kad buvo įdomu.
Gyventi įdomiai galima net tada, kai badas žvelgia į akis. Kartą, laukdama iš teatro pareinančio savo vyro aktoriaus Alfonso, pietų nepagaminau – nebuvo iš ko. Vis tiek padėjau ant stalo gražias, tegu ir tuščias lėkštes, mamos išsaugotus sidabrinius peilius ir šakutes, tada iš smetoniškos valgių knygos iškirpau paveiksliuką, kuriame buvo pavaizduotas valgiais ir gėrimais nukrautas stalas, ir taip pat įkomponavau ant stalo.
Aktorės, ilgametės Lietuvos radijo diktorės, Lietuvos kariuomenės pulkininko Kazimiero Nasvyčio dukters Undinės Nasvytytės prisiminimų knyga nuo pat pirmų eilučių įtraukia į spalvingų įvykių sūkurį.
Sovietinė realybė ir jokiais režimo pančiais nepažabota jaunystė.
Darbas radijuje ir pažintys su išskirtinėmis asmenybėmis.
Literatūriniai vakarai su pripažintais ir sovietinio režimo engtais poetais.
Lemtingi permainų metai ir kurioziški nuotykiai Amerikoje.
