Serija: „Pegaso kolekcija #22“.
Pusryčiai pas Tifanį“ – apysaka apie jaunos panelės pastangas susirasti kelią į laimę XX a. vidurio įspūdingame ir spindinčiame Niujorke. Holė Golaitli – gražuolė juodos spalvos suknele, su paslaptinga praeitimi ir tamsiais akiniais, slepiančiais dideles spalvingas akis – sužavi visus sutiktus vyrus, tarp jų ir jaunąjį rašytoją, gyvenantį virš jos. Holė atkreipia turtingųjų pasaulio dėmesį, tačiau vieną dieną neapdairumas pakiša jai koją. Klausydama širdies balso, sumišusio su vaikišku naivumu ir tikros moters žavesiu, ji tarsi atspindi to meto Niujorko dvasią – miestą, apsuptą žvilgančių vitrinų, kuriame svajonės pasiekiamos ranka.
Kitose apysakose „Namukas tarp gėlių“, „Deimantinė gitara“ ir „Kalėdiniai atsiminimai“ autorius nepriekaištingu ir elegantišku stiliumi pabrėžia draugystės svarbą, žmonių tarpusavio artumo būtinybę skaudžioje kasdienybėje.
–
„Kiti balsai, kiti kambariai“ – istorija apie jautrų berniuką, kuriam peržengti paauglystės siaubus ir vienatvę padeda du žmonės: pasaulio išmintį sukaupęs ciniškas intelektualas dėdė ir šauni, naivi padūkėlė jo draugė.
Tai moderniosios gotikos romanas, jame klasikinės gotikos atributus – viduramžių pilis su vaiduokliais, magiją – pakeičia į Tvin Pyksą panašūs miesteliai, gūdūs miškai ir raistai, kur gyvena keisti, nesuprantami, pamėkliški žmonės.
Rašytojas daug bendravo su kaimyne ir geriausia drauge Harper Lee, „Nežudyk strazdo giesmininko“ autore. Romane „Kiti balsai, kiti kambariai“ veikėjos Aidabelės paveikslas įkūnija H. Lee asmenybę.
