Knyga „Viešbutis „Ritz“: meilė, mirtis ir išdavystė Paryžiuje“ praskleidžia sunkias prabangaus „Ritz“ viešbučio pačioje Paryžiaus širdyje užuolaidas. O už jų – kino žvaigždės, garsūs rašytojai, amerikietės paveldėtojos, pleibojai ir princai.
Coco Chanel leidžia laiką nacių šnipo Hanso von Dincklage‘o glėbyje, nes erdviuose apartamentuose neverta nerimauti dėl karo. Marlene Dietrich gundo ir vilioja Ernestą Hemingvėjų, nors jo santuoka su Martha Gellhorn dar nenutrūkusi, o pats garsusis rašytojas vaišina brangiu vynu ir pasakoja visiems, kas tik nori klausyti, kaip jis išlaisvino „Ritz“. Kino žvaigždė Ingrid Bergman mėgaujasi svaiginančiomis naktimis su Robertu Capa, legendiniu žurnalo „Life“ fotografu.
Karo metu tai galėjo nutikti tik „Ritz“ viešbutyje Paryžiuje – efektingame šlovės ir mados, nelegalių verslų ir šnipinėjimo intrigų pasaulyje, kur aistra susidūrė su žiaurumu ir baime, kur buvo kuriama stulbinanti gyvenimo, mirties ir pavojingų ryšių istorija.
Dabar Coco Chanel Paryžiuje liko viena. Karas siautė vos už šimto mylių nuo miesto, visur tvyrojo chaosas, tad ji nerimavo dėl meilužio saugumo ir norėjo sužinoti, kas jam nutiko. Tą savaitę ji įteikė jaunam vokiškai kalbančiam amerikiečių kareiviui kuprinę, prikimštą brangių „Chanel Nr. 5“ buteliukų – kunkuliuojančioje juodojoje rinkoje tai buvo tikras turtas, vertas tiek aukso, kiek svėrė. Ji tiesiog paprašė, kad jis atsiųstų jai atviruką, jei artimiausiomis dienomis jam tektų apklausinėti vokiečius karo belaisvius ir jis rastų Hansą. Jam tereikėjo adresuoti raštelį Mademoiselle Chanel, Hôtel Ritz, Paris. Visi žinojo, kaip ją rasti.
