Kapitonas visad manė, kad didžiausias iššūkis jo gyvenime – kova su vandenynu. Bet anuomet jis dar nepažinojo Paiperės.
Paiperė Belindžer – turtuolė nutrūktgalvė iš Los Andželo, nuolatos atsidurianti dėmesio centre. Sykį nuėjusi per toli mergina patenka už grotų. Šis nutikimas išsiurbia paskutinį jos patėvio kantrybės lašą. Nusprendęs, kad pagaliau atėjo laikas Paiperei tapti atsakingai ir savarankiškai, išsiunčia ją vadovauti velionio tėvo barui… Vestporte.
Vos atvykusi mergina sutinka barzdotą jūrų kapitoną Brendaną. Šio manymu, išlepinta mergiotė čia neištvers nė savaitės. Tačiau Paiperė nusprendžia: patėviui ir rūsčiam vietiniui įrodys esanti ne tik dailus veidelis. Nors purto vien nuo minties, kad teks nakvoti dviaukštėje lovoje aptriušusiame kambarėlyje, mergina tvirtai pasiryžta dėl užsibrėžto tikslo ištverti visus sunkumus.
Negana to, mažame miestelyje Paiperė kone kiekviename žingsnyje atsitrenkia į Brendaną. Užsigrūdinęs žvejys ir tikra vėjavaikė – visiškos priešingybės, tačiau ar nuolatiniai jų susidūrimai – tik atsitiktinumas, o gal tai pats likimas prikišo nagus? Paiperė nenori pamesti galvos, ypač dėl žmogaus, kuriam svarbiausia moteris gyvenime – jūra.
Stiprėjantis jausmas, kad Vestportas tampa namais, ir susidūrimas su praeitimi priverčia merginą susimąstyti, ar prabangus, tačiau vienišas gyvenimas, kurį paliko didmiestyje, iš tiesų buvo tai, ko ji norėjo?
Los Andželas laukia jos grįžtant, bet galbūt naujasis gyvenimas ir bebaimis jūrų kapitonas jau pavergė Paiperės širdį?
