Serija: „Lietuvos valsčiai #1“. Pirmoji šios Rokiškio krašto monografijos dalis skirta gamtai ir istorijai. Joje nagrinėjama krašto gelmių sandara, kraštovaizdžio formavimasis, aprašomi miškai, sodybų želdiniai, laikotarpis nuo kažkada čia gyvenusios sėlių genties iki Lietuvą išlaisvinusio Atgimimo, pateikiama garsaus Nemuno fabriko istorija, daugumos Juodupės valsčiaus kaimų istorijos.
Prof. Romualdas Grigas – Lietuvos mokslų akademijos narys, Lietuvos mokslo premijos laureatas (2002) – pateikia savitą lietuvių tautos tapatybės ir jos kaitos supratimą. Remdamasis sukaupta sociologo ir vadybininko, politologo ir tautotyrininko patirtimi, eseistiniu braižu drąsiai interpretuoja kai kurios lietuvių tautos ir jos valstybės istorinius faktus bei procesus. Savaip išskleidžia vadinamąją tautos matricą – prigimties šaknis.… Skaityti toliau »
„Lietuvos vaikų rekordų knyga“ yra pirmasis leidinys apie nepaprastus, nuostabius ir netgi iš pirmo žvilgsnio neįtikėtinus Lietuvos vaikų ir jaunimo iki 18 metų laimėjimus. Tai – Lietuvos vaikų išskirtinių pasiekimų, vadinamų rekordais, knyga, skatinanti sužinoti, kaip kiti tapo rekordininkais, taip pat parodyti savo sugebėjimus bei pagarsinti juos.
Serija: „Lietuvos valsčiai #20“. „Žeimelis“ – 20-oji šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos dviejų dalių monografija, skirta 2010-aisiais – knygos išleidimo metais sukankančioms Žeimelio pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose (1500) 510-osioms metinėms, tais pačiais metais minimam Nepriklausomybės atgavimo 20-mečiui, kaip ir kitos Lietuvos valsčių serijos knygos, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (2009), Lietuvos valstybės susikūrimo 750 metų (2003) ir jos… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #14“. LAUKUVA – istorinis Žemaitijos miestelis, įsikūręs tarp senojo Žemaičių plento ir Kauno–Klaipėdos greitkelio. Rašytinė Laukuvos žemės istorija prasideda 1253-aisiais, Karaliaus Mindaugo karūnavimo metais. Jau XVII a. per Laukuvos miestelio centrinę dalį driekėsi keliai, jungę Laukuvą su istoriniais Žemaitijos miestais ir miesteliais. Laukuvos apylinkėse stūksantys Treigių, Bilionių (Švedkalnio), Burbiškių (Paršpilio), Medvėgalio… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #24“. Antrojoje monografijos dalyje apžvelgiama švietimo raida nuo pirmųjų pradžios mokyklų iki šių dienų, pasakojama apie bibliotekų kūrimąsi ir jų veiklą, saviveiklos kolektyvus, aprašomi amatai, kapinės, kryždirbystė, darbo, kalendoriniai ir šeimos papročiai, papročių teisė, vietos šnektos, pavardės ir vietovardžiai, skelbiama to krašto tautosaka, rašoma apie įžymiausius juodupiečius – vyskupą Antaną Deksnį, architektą… Skaityti toliau »
Knygoje „Nenusilenkusi Šiluva”, remiantis archyvine medžiaga, laisvės kovų dalyvių prisiminimais, nagrinėjama Šiluvos regiono žmonių kova prieš carinės Rusijos ir komunistinės Sovietų Sąjungos okupaciją, pradedant kova dėl pačios lietuvybės (knygnešių kova 1865–1904), carinės valdžios pašalinimu 1905 m., savanorių kovomis, Nepriklausomos Lietuvos kūrimu 1918–1940 m., ir baigiant pokario laisvės kovomis. Atskleidžiama pagrindinio laisvės kovų regiono vado… Skaityti toliau »
Knygoje „Metai ir mintys: geopolitika, kultūra, istorija“ spausdinami straipsniai ir esė geopolitikos, saugumo, kultūros, istorijos klausimais, 1983–2014 m. skelbti įvairiuose periodiniuose leidiniuose, įskaitant ir išeivijos spaudą. Autorius buvo daugelio publikacijose aptartų įvykių ne tik stebėtojas, bet ir tiesioginis dalyvis. Geopolitikai skirtuose tekstuose nušviečiama tarptautinė Lietuvos situacija, santykiai su kaimynais, saugumas, narystės Europos Sąjungoje ir NATO… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #20“. Antrojoje „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Žeimelis“ dalyje plėtojamas pasakojimas apie šio Lietuvos krašto dvasinės kultūros bruožus, spėtus užfiksuoti kalbos, tautosakos bei mitologijos, daugiausia Juozo Šliavo, tekstuose. O pastarieji, pasak žymaus etnologo, religijotyrininko dr. Gintaro Beresnevičiaus, yra „… ir Žeimelio mitologinių reliktų sąvadas, ir epochos dokumentas, ir mitologinių tyrimų tradicijos dalis. Ji… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #14“. Rašytinė LAUKUVOS istorija prasideda 1253-iaisiais, Karaliaus Mindaugo karūnavimo metais. Laukuvos apylinkėse stūksantys Treigių, Bilionių (Švedkalnio), Burbiškių (Paršpilio), Medvėgalio piliakalniai bei mitologinis Padievyčio kompleksas liudija šio krašto kovą dėl savo laisvės, kalbos, būdo. Antrojoje monografijos „Laukuva“ dalyje (pirmoji dalis išleista 2005 m.) yra Etninės kultūros, Kalbos, Tautosakos, Įžymių žmonių skyriai ir… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #31“. 138-iuose monografijos straipsniuose, straipsneliuose, atsiminimuose 106 įvairių profesijų autoriai (tarp jų 18 mokslo daktarų) aprašo Kamajų apylinkių kraštovaizdžio formavimąsi ir dabartinę būklę, augmeniją, pirmuosius žmonių gyvenimo pėdsakus poledynmečiu, sėlių genties kultūrą, dvarų ir kaimų istorijas, Kamajų žydų bendruomenę, Kamajų Respubliką 1905 metais, sovietų okupantų represijas ir atkaklų kamajiškių priešinimąsi okupacijai, kolūkius,… Skaityti toliau »
Ši knyga „Nuostabusis švytėjimas: padangių fizika be formulių” – tai kelionė po nuostabų mus supantį ir nuolat besikeičiantį šviesos ir spalvų pasaulį. Knygoje, remiantis asmeniniais autoriaus įspūdžiais, aprašomi ir paprastai paaiškinami patys įvairiausi optiniai reiškiniai, vykstantys oro sluoksnyje, gaubiančiame mūsų planetos Žemės paviršių – atmosferoje. Čia skaitytojas ras atsakymus į klausimus, kokie būna debesys,… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #4“. Žiobiškis – bažnytkaimis Lietuvos šiaurėje, Rokiškio rajone. Pirmieji Žiobiškio apylinkių kaimai Sėlos dykroje kūrėsi 16 a. Žiobiškio parapija įsteigta 1803 m. Monografijoje apžvelgiama kažkada miškingos ir pelkėtos teritorijos apgyvendinimas, čia įsikūrusių žmonių ūkinė ir kultūrinė veikla, mokyklų steigimas ir šveitimo vystymasis, sovietinė okupacija ir pasipriešinimas jai, tradicinė medžiaginė ir dvasinė kultūra.… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #6“. Lygumų ir Stačiūnų apylinkės – plačiųjų Šiaurės Lietuvos lygumų kraštas. Mūšos ir Kruojos upių bei jų intakų išraižytose miškingose bei derlingose žemėse pirmieji gyventojai pasirodė dar akmens amžiuje, vėliau likimo išbandymus čia patyrė kovingieji žiemgaliai. Lygumų dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XV a., o Stačiūnai – nuo XVII a. antrosios pusės.… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #25“. KARTENA –25-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (2009), Kartenos pirmojo paminėjimo 1253 metais 750 metų jubiliejui (2003), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (2003), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui (2010), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (2018). Žemaitijoje esančio Kartenos miestelio ir jo apylinkių gyvenimo ritmą rikiuoja Minijos upė… Skaityti toliau »
Knyga „Nuotrupos” – tai aktorės, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarės, politikos ir visuomenės veikėjos, televizijos ir laidų vedėjos Nijolės Oželytės esė eilėmis rinkinys. Gyvenimo vertybes įvardija amžinybės žvilgsnio švystelėjimas – tikrosios „neištirps laike, nes jos – gyvasties ugnis“. Autorė stebėtinai paprastai ir netgi motiniškai šneka apie gyvenimo filosofiją ir žmogaus būtį. Kartkartėmis tarsi peržengiamos esė… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #11“. Antrojoje monografijos „Papilė“ dalyje yra šie skyriai: Etninė kultūra, Kalba, Tautosaka, Įžymūs žmonės bei Istorijos skyriaus poskyris Atsiminimai. Gamtos, Istorijos skyriai ir Simonui Daukantui skirti tyrinėjimai (Vytauto Merkio, Vytauto Berenio, Vinco Ruzo ir kt.) buvo išspausdinti pirmojoje knygos dalyje, išleistoje 2004 metais. Trečiojoje knygos dalyje spausdinami 2005–2006 m. parašyti straipsniai:… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #13“. Širvintų rajono Musninkų, Kernavės ir Čiobiškio seniūnijos maždaug atitinka tą teritoriją, kurią iki 1950 m. užėmė Musninkų valsčius. Šio regiono garsiausia vietovė – Kernavės gyvenvietė su savo piliakalniais, kurie kovoje su kryžiuočiais sudarė svarbų gynybinį kompleksą Vilniaus prieigose, o IV a. pabaigoje patyrė ir hunų antpuolį. Savo praeitimi taip pat įdomios… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #43“. Kazlų Rūda – 43-ioji Lietuvos valsčių serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (1918–2018), Kazlų Rūdos 280 metų sukakčiai (1744–2024), Vilkaviškio vyskupijos 100-mečiui (1926–2026). 94-iuose monografijos straipsniuose 77 autoriai (tarp jų 17 mokslo daktarų) aprašo Kazlų Rūdos apylinkių kraštovaizdžio formavimąsi ir dabartinę būklę, Kazlų Rūdos girią, joje dirbusius… Skaityti toliau »
Žinomas Lietuvos intelektualas, filosofas, politinis bei visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios Akto signataras, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius Bronislovas Genzelis savo atsiminimų ir apmąstymų knygoje „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena” aprėpia bemaž viso sąmoningo gyvenimo laikotarpį – nuo ankstyvosios jaunystės atsiminimuose įsirėžusio brutalaus, kruvino ir neteisingo pokario iki šių dienų. Knygoje „Politikos laisvamanio užrašai:… Skaityti toliau »