Visos šeimos turi trūkumų. Išskyrus mano. Tėvai dirba svajonių darbus. Seserys stropumo ir pažangumo įsikūnijimas. Visi pritrenkiančios išvaizdos, o gyvenimo būdas – sveikuoliškas. Mes tikri tobulieji. Na, išskyrus mane. Susimoviau per egzaminus. Man patinka nesiprausti. Ir dar, aš dievinu nesveiką maistą. Mano geriausias draugas sako, kad trūkumų turi visi, bet… O kas, jei… Skaityti toliau »
Serija: „Forever Yours #2“. Serija „Per žingsnį nuo meilės” visiems romantikams. Jos veikėjai tokie tikroviški, kad lengva su jais susitapatinti. O skaitant apima geras jausmas, lyg pirmąkart vasarą suvalgius šviežią braškę. Kuo labiau priešiniesi, tuo giliau įklimpsti. Serafinai Sent Romein nereikia pasitelkti antgamtinių gebėjimų, kad suprastų: Taileriui Lešuskiui ji nebepatinka. Taip, pakviesta į… Skaityti toliau »
Nora geriau už kitus žino, kokia yra meilės formulė. Juk ji kuria scenarijus romantiškų filmų kanalui! Bet kai jos savimyla ir išnaudotojas vyras išeina ir palieka žmoną su dviem vaikais, Nora savo subyrėjusią santuoką išmaino į grynuosius, parašydama patį puikiausią filmo scenarijų. O filmavimo aikštele sumanoma paversti rašytojos šimtametį namą! Kai jos buvusį sutuoktinį parenkamas… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #44“. Įžanginė „Sendvario“ monografijos knyga
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto dvare apsistoja Sofija Alšėniškė, visų vadinama Sonka, Vytauto žmonos Julijonos giminaitė. Nenuleisdamas akių nuo įspūdingo grožio merginos Vytautas sukuria naudingą planą: nusprendžia Sofiją ištekinti už jau senyvo Lietuvos–Lenkijos karaliaus Jogailos, kuris trokšta turėti įpėdinį. Trys ankstesnės žmonos Jogailai sūnaus nepadovanojo. Santuokai įvykus ir Sofijai tapus ketvirtąja Jogailos žmona, Vytautas ketina paversti… Skaityti toliau »
Autorių parengta kolektyvinė monografija „Plėtros optimizavimas“ skirta Lietuvos karo akademijos bendruomenei, Krašto apsaugos ministerijos specialistams, kitų aukštųjų mokyklų studentams, dėstytojams, mokslininkams, verslininkams, valstybės tarnautojams ir visiems, besidomintiems efektyvia vadyba, valstybės valdymu ir visuomenės plėtra. Šis leidinys pravers visiems, siekiantiems gerinti gyvenimo kokybę ir racionaliai naudoti išteklius XXI amžiuje. Kolektyvinė monografija parengta įgyvendinant mokslinį tyrimą… Skaityti toliau »
JAV yra svarbiausias Lietuvos saugumo garantas, tad suprasti, kaip veikia JAV institucijos ir kaip priimami vieni reikšmingiausių sprendimų pasaulyje, yra svarbi Lietuvos saugumo politikos dalis. JAV institucijų mastai yra milžiniški – didžiuliai departamentai, galingi teismai, stipri vykdomoji valdžia, dveji parlamento rūmai, federalinė sistema su stipriomis valstijomis, penkiasdešimt keturios nacionalinės gvardijos, didžiuliai gynybos pramonės pinigai –… Skaityti toliau »
Kolektyvinėje monografijoje „Saugumo iššūkiai: vadybos tobulinimas“ kompleksiškai nagrinėjami šiuolaikinės visuomenės raidai reikšmingi saugumo iššūkiai, taip pat poreikiai ir galimybės, siekiant įgyvendinti saugumui stiprinti skirtas vadybos ir valdymo tobulinimo priemones. Parodyta, kad kryptingas vadybos ir valdymo – ypač viešojo valdymo – tobulinimas yra esminė prielaida, leidžianti užtikrinti, kad šiuolaikinė visuomenė gebėtų adekvačiai reaguoti į įvairius saugumo… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #20“. „Žeimelis“ – 20-oji šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos dviejų dalių monografija, skirta 2010-aisiais – knygos išleidimo metais sukankančioms Žeimelio pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose (1500) 510-osioms metinėms, tais pačiais metais minimam Nepriklausomybės atgavimo 20-mečiui, kaip ir kitos Lietuvos valsčių serijos knygos, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (2009), Lietuvos valstybės susikūrimo 750 metų (2003) ir jos… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #14“. LAUKUVA – istorinis Žemaitijos miestelis, įsikūręs tarp senojo Žemaičių plento ir Kauno–Klaipėdos greitkelio. Rašytinė Laukuvos žemės istorija prasideda 1253-aisiais, Karaliaus Mindaugo karūnavimo metais. Jau XVII a. per Laukuvos miestelio centrinę dalį driekėsi keliai, jungę Laukuvą su istoriniais Žemaitijos miestais ir miesteliais. Laukuvos apylinkėse stūksantys Treigių, Bilionių (Švedkalnio), Burbiškių (Paršpilio), Medvėgalio… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #24“. Antrojoje monografijos dalyje apžvelgiama švietimo raida nuo pirmųjų pradžios mokyklų iki šių dienų, pasakojama apie bibliotekų kūrimąsi ir jų veiklą, saviveiklos kolektyvus, aprašomi amatai, kapinės, kryždirbystė, darbo, kalendoriniai ir šeimos papročiai, papročių teisė, vietos šnektos, pavardės ir vietovardžiai, skelbiama to krašto tautosaka, rašoma apie įžymiausius juodupiečius – vyskupą Antaną Deksnį, architektą… Skaityti toliau »
Knygoje „Nenusilenkusi Šiluva”, remiantis archyvine medžiaga, laisvės kovų dalyvių prisiminimais, nagrinėjama Šiluvos regiono žmonių kova prieš carinės Rusijos ir komunistinės Sovietų Sąjungos okupaciją, pradedant kova dėl pačios lietuvybės (knygnešių kova 1865–1904), carinės valdžios pašalinimu 1905 m., savanorių kovomis, Nepriklausomos Lietuvos kūrimu 1918–1940 m., ir baigiant pokario laisvės kovomis. Atskleidžiama pagrindinio laisvės kovų regiono vado… Skaityti toliau »
Knygoje „Metai ir mintys: geopolitika, kultūra, istorija“ spausdinami straipsniai ir esė geopolitikos, saugumo, kultūros, istorijos klausimais, 1983–2014 m. skelbti įvairiuose periodiniuose leidiniuose, įskaitant ir išeivijos spaudą. Autorius buvo daugelio publikacijose aptartų įvykių ne tik stebėtojas, bet ir tiesioginis dalyvis. Geopolitikai skirtuose tekstuose nušviečiama tarptautinė Lietuvos situacija, santykiai su kaimynais, saugumas, narystės Europos Sąjungoje ir NATO… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #20“. Antrojoje „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos „Žeimelis“ dalyje plėtojamas pasakojimas apie šio Lietuvos krašto dvasinės kultūros bruožus, spėtus užfiksuoti kalbos, tautosakos bei mitologijos, daugiausia Juozo Šliavo, tekstuose. O pastarieji, pasak žymaus etnologo, religijotyrininko dr. Gintaro Beresnevičiaus, yra „… ir Žeimelio mitologinių reliktų sąvadas, ir epochos dokumentas, ir mitologinių tyrimų tradicijos dalis. Ji… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #14“. Rašytinė LAUKUVOS istorija prasideda 1253-iaisiais, Karaliaus Mindaugo karūnavimo metais. Laukuvos apylinkėse stūksantys Treigių, Bilionių (Švedkalnio), Burbiškių (Paršpilio), Medvėgalio piliakalniai bei mitologinis Padievyčio kompleksas liudija šio krašto kovą dėl savo laisvės, kalbos, būdo. Antrojoje monografijos „Laukuva“ dalyje (pirmoji dalis išleista 2005 m.) yra Etninės kultūros, Kalbos, Tautosakos, Įžymių žmonių skyriai ir… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #31“. 138-iuose monografijos straipsniuose, straipsneliuose, atsiminimuose 106 įvairių profesijų autoriai (tarp jų 18 mokslo daktarų) aprašo Kamajų apylinkių kraštovaizdžio formavimąsi ir dabartinę būklę, augmeniją, pirmuosius žmonių gyvenimo pėdsakus poledynmečiu, sėlių genties kultūrą, dvarų ir kaimų istorijas, Kamajų žydų bendruomenę, Kamajų Respubliką 1905 metais, sovietų okupantų represijas ir atkaklų kamajiškių priešinimąsi okupacijai, kolūkius,… Skaityti toliau »
Ši knyga „Nuostabusis švytėjimas: padangių fizika be formulių” – tai kelionė po nuostabų mus supantį ir nuolat besikeičiantį šviesos ir spalvų pasaulį. Knygoje, remiantis asmeniniais autoriaus įspūdžiais, aprašomi ir paprastai paaiškinami patys įvairiausi optiniai reiškiniai, vykstantys oro sluoksnyje, gaubiančiame mūsų planetos Žemės paviršių – atmosferoje. Čia skaitytojas ras atsakymus į klausimus, kokie būna debesys,… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #4“. Žiobiškis – bažnytkaimis Lietuvos šiaurėje, Rokiškio rajone. Pirmieji Žiobiškio apylinkių kaimai Sėlos dykroje kūrėsi 16 a. Žiobiškio parapija įsteigta 1803 m. Monografijoje apžvelgiama kažkada miškingos ir pelkėtos teritorijos apgyvendinimas, čia įsikūrusių žmonių ūkinė ir kultūrinė veikla, mokyklų steigimas ir šveitimo vystymasis, sovietinė okupacija ir pasipriešinimas jai, tradicinė medžiaginė ir dvasinė kultūra.… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #6“. Lygumų ir Stačiūnų apylinkės – plačiųjų Šiaurės Lietuvos lygumų kraštas. Mūšos ir Kruojos upių bei jų intakų išraižytose miškingose bei derlingose žemėse pirmieji gyventojai pasirodė dar akmens amžiuje, vėliau likimo išbandymus čia patyrė kovingieji žiemgaliai. Lygumų dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XV a., o Stačiūnai – nuo XVII a. antrosios pusės.… Skaityti toliau »
Serija: „Lietuvos valsčiai #25“. KARTENA –25-oji „Lietuvos valsčių“ serijos monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (2009), Kartenos pirmojo paminėjimo 1253 metais 750 metų jubiliejui (2003), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (2003), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui (2010), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (2018). Žemaitijoje esančio Kartenos miestelio ir jo apylinkių gyvenimo ritmą rikiuoja Minijos upė… Skaityti toliau »