Žymų Archyvai: EPUB
Petras Dirgėla — Alibi knygos
Serija: „Karalystė #4“. Ketvirtasis tomas – „Alibi knygos“ – užsklendžia „Karalystės“ romanų ciklą. Lietuvos gyvenimo „pereinamasis laikotarpis“ (1988-2004) baigėsi. Prie Melnos kalvų atsivėrusi mitologinė Livonijos jūra – lyg klajojantis legendų ežeras – pakilo į dangų ir nuskrido į kitas tolumas. Kaip ir jauna Lietuvos valstybė – į naujas sąjungas ir aljansus. Sudėtingas istorijos būsenas ir… Skaityti toliau »
Gintautas Iešmantas — Amžių vėjas
Dovilė Zelčiūtė — Atgal į vandenį
„Atgal į vandenį“ – 6-oji poetės Dovilės Zelčiūtės knyga. Į rinktinę įeina tiek nauji, tiek geriausi ankstesnių rinkinių eilėraščiai. Kalbėdama apie kūno ir dvasios vienovę, poetė meta drastišką iššūkį, gramzdindama į paslaptingą moters – mylimosios, motinos – pasaulį, kuriame vaidmuo – daugiau negu teatro kaukė. Visuose eilėraščių rinkiniuose mėginu pažinti, įvardyti savo žmogiškąjį ir moteriškąjį… Skaityti toliau »
Kazimieras Barėnas — Apsakymų rinktinė
Mykolas Karčiauskas — Ar teisybę reik sakyti?
Kostas Ostrauskas — Čičinskas ir kiti
K. Ostrauskas – ryškiausias avangardistinės dramos atstovas lietuvių literatūroje, absurdo teatrui artimomis priemonėmis nagrinėjantis susidūrimo su likimu ir mirtimi patirtį. Vietoj tradicinių personažų jo dramose veikia metaforinės figūros; iracionalių, neretai parodoksalių situacijų vidinę įtampą sukuria minties raidos dinamika, o ne dramatinio įvykio plėtotė. Vienaveiksmėse pjesėse ir mikrodramose taip pat atpažįstama postmodernistinės estetikos stichija: žaidimas kultūriniais,… Skaityti toliau »
Joana Danutė Žilaitytė — Atnešiu leliją
Lyrinių miniatiūrų knyga. Nesudėtingas turinys – vaiko pokalbiai su motina – atskleidžia bręstančios sielos vidinį pasaulį, jos sąlytį su prieštaringa aplinka. Meistriškais dialogais ir iš jų kylančia prasminga potekste autorei pavyksta sukurti poetine nuotaika dvelkiančius vaizdus. Turtinga leksika, graži ir gyva kalba daro šią knygą mielą ir patrauklią.
Juozas Glinskis — Gudragalviai
Vladas Dautartas — Karalaitė gyvena
Paulius Juodišius — Lipotapas ir kruopų vagys
Tai linksmas pasakojimas apie keistą padarėlį Lipotapą, gyvenantį virtuvės spintelėje ir skaičiuojantį kruopas. Kartą du baisūs plėšikai iš jo tas kruopas pavogė. Lipotapas pasiėmė ledinuką ir iškeliavo kruopų ieškoti. Kelionėje jis patyrė įvairiausių nuotykių, o įveikti kliūtis spręsdami nuotaikingas užduotis, vedžiodami taškus, ieškodami kelių iš labirintų jam turi padėti ir patys skaitytojai.
Laura Sintija Černiauskaitė — Liučė čiuožia
Aldona Elena Puišytė — Palaimink žodį ir aidą
Ramūnas Klimas — Maskvos laikas
Sigitas Parulskis — Marmurinis šuo
Jurgis Gimberis — Meilė bei kiti fundamentalieji mokslai
Komiški vaizdeliai, situacijos, keistenybės. Vienas ryškiausių Lietuvos humoristų išradingai parodijuoja mėgėjus pasigirti (ir pasigerti), išmintingai kalbėti ir nemokšiškai elgtis. Daug dėmesio skiriama žiniasklaidos priemonėms, ypač televizijai, vyrų ir moterų santykiams, meilei, neužmirštama pašmaikštauti ir „sekso klausimu“. Kai kurios humoreskos turi farso elementų, kitos – smagios novelės.
Kornelijus Platelis — Palimpsestai
Vilė Vėl — Parašyk man iš Afrikos
Slapyvardžiu pasirašiusi jaunesniems paaugliams skirtos apysakos autorė yra gera pasakotoja. Ji įtaigiai prisiliečia prie šiuolaikinio gyvenimo realijų, prie kiekviename žingsnyje atsiveriančios vis naujos tikrovės. Kūrinyje sukurti patrauklūs vaikų paveikslai, subtiliai pavaizduota draugystė, susidūrimas su išvirkščiąja gyvenimo puse. Veiksmas plėtojamas gyvai ir greitai, stilius žaismingas. Siužetas irgi aktualus: Vilniuje susitinka du labai skirtingi vaikai – užsienyje… Skaityti toliau »
Jurgis Kunčinas — Pjūti fjūūt! arba Netiesų dvaras
Recidyvistas Blaras Kleras pasakoja savo gyvenimą, apimantį gerą pusšimtį praėjusio amžiaus metų. Jame apstu meilės nuotykių, žudynių, narkotikų, kitų detektyvą primenančių istorijų. Skaitant romaną nepalieka mintis, jog tai farsas, juodoji komedija, kurios ištakų toli ieškoti nereikia – pakanka apsidairyti aplinkui.
Vladas Dautartas — Senojo gluosnio pasaka
V. Dautarto novelių romane „Senojo gluosnio pasaka“ vyrauja kaimo gyvenimo tematika, atskleidžiama valstiečių buitis, etnografija, socialinės kaimo gyventojų permainos, pokario metų sunkumai, piešiamas betarpiškai su gamta suaugusio žmogaus paveikslas. „Senojo gluosnio pasaka“ – tai lyrinėmis ir etnografinėmis priemonėmis pavaizduotas ikikarinių metų panemunės sielininkų bei amatininkų gyvenimas, liūdnos ir dramatiškos Lietuvos kaimo žmonių istorijos.