Retas vyras taip gerai pažįsta moteris kaip šios knygos autorius – savo darbe jam tenka daugiausia susidurti su moterimis ir pasinerti į svarbiausias jų gyvenimo problemas. Ši didžiule profesine ir gyvenimiška patirtimi pagrįsta knyga suteikia skaitytojoms progą pažiūrėti į save jas suprantančio ir įdėmiai analizuojančio vyro akimis, skaitytojams – geriau suprasti savo esamą ar potencialią… Skaityti toliau »
Naujoji Michaelo Pollano knyga „Kaip pakeisti protą” drąsiai analizuoja, ką apie sąmonę, mirtį, priklausomybes, depresiją ir transcendenciją mums atskleidžia naujasis psichedelikų mokslas. Tai drąsus žvilgsnis į didžiulį revoliucinį potencialą, susikaupusį aplink medicininius psichedelikų tyrimus, ir kerinti istorija apie knygos autoriaus gyvenimą pakeitusias psichodelines patirtis. Kai Michaelas Pollanas ryžosi rimčiau pasidomėti, kaip LSD ir psilocibinas… Skaityti toliau »
Vidurinėje mokykloje žodžiai reiškia kur kas daugiau. Žodžiai gali būti ginklai. Jie gali būti dovanos. Kartais tie patys žodžiai gali rasti tau draugų ar pridaryti priešų. Jie gali sugrįžti atgal ir tave persekioti. O kartais žodžiai gali pakeisti viską – amžiams. Kai Brantono vidurinėje mokykloje uždraudžiami mobilieji telefonai, Frostas ir jo draugai Didi, Volfas ir… Skaityti toliau »
„Sidabriniai sparnai“ – tai antroji dilogijos dalis, kurioje aprašomas tolesnis Fei gyvenimas, atskleidžiamos šokiruojančios paslaptys, kurios liko pridengtos paslapties šydu pirmojoje dilogijos dalyje „Auksinis narvelis“. Džekui, buvusiam Fei vyrui, pabėgus iš kalėjimo, moteris netenka ne tik ramybės, bet iškyla reali grėsmė viskam, ką jai pavyko sukurti. Ji negali pasiduoti – juk yra atsakinga ne tik… Skaityti toliau »
Vėsu verandoje. Iš esmės galvojau apie dvi temas. Viena – pratęsti žanrų apžvalgas ir pabambėti apie, tarkim, feljetoną (bemaž išmirusį kaip atskirą rūšį). Kita – paimti neblogą tekstą iš užsienio žurnalų ir parodyti, kaip pasakotojas kaitalioja vaizdavimo „planus“ – na, maždaug kaip operatorius Šaras. Aha, tasai, kurį vis mini „vienas iš trijų“: „Šarai, dabar… Skaityti toliau »
Svetlana Aleksijevič – pasaulinio garso baltarusių prozininkė, rašanti rusų kalba. Gimė 1948 m. Ukrainoje. Nuo 2012 m. gyvena ir dirba Baltarusijoje, tėvo gimtinėje. Keletą dešimtmečių rašė dokumentinę grožinę kroniką. Autorė faktiškai sukūrė savo žanrą – polifoninį romaną-išpažintį, kuriame iš mažųjų istorijų kuriama didžioji istorija. Svetlanos Aleksijevič kūriniai išversti į 35 kalbas, pelnę daugybę tarptautinių premijų,… Skaityti toliau »
Serija: „Kørner/Werner #2“. Šiurpus ir lediniu šalčiu alsuojantis danų autorės Katrine Engberg detektyvas „Kruvinasis Mėnulis“ ir vėl suves skaitytojus su tyrėjais Jepe Kiorneriu ir Anete Verner. Tai yra antrasis serijos „Kopenhagos bylos“ romanas. Pirmą kartą šią tyrėjų porą sutikome knygoje „Sėjikas“. Žvarbią žiemos naktį Kopenhagos gatvėje randamas miręs žmogus. Policijos detektyvai Jepė Kiorneris ir Anetė… Skaityti toliau »
Borkmano taisyklė griežta; narpliojant painią bylą iš esmės ji veikiau primena komentarą arba orientyrą… Borkmanas tvirtindavo, kad kiekviename tyrime prieinama prie tokio taško, kai daugiau informacijos nebereikia. Pasiekus tą tašką jau žinoma pakankamai, todėl galima išaiškinti bylą tinkamai mąstant… Kalbringene, tykiame pajūrio miestelyje, kirviu žiauriai užkapojami du žmonės, ir netoliese per atostogas nuobodžiaujantis vyriausiasis inspektorius… Skaityti toliau »
Gyvenimas – lyg skrydis oro balionu. Norint skrieti aukštyn, reikia mokėti palengvinti krepšį ir per kraštą išmesti viską, kas kliudo kilti. „Tavo antras gyvenimas prasideda, supratus, kad gyveni tik kartą“ – istorija, įkvepianti keistis. Rodos, Kamilė turi viską, kad būtų laiminga, tačiau nežino, kaip tuo naudotis. Paskendusi kasdieniniuose darbuose ir šeimos rūpesčiuose, ji… Skaityti toliau »
Kaip mums sekasi tvarkytis su pinigais, nebūtinai priklauso nuo turimų žinių. Tai labiau susiję su mūsų elgesiu. O išmokyti elgesio yra sunku – net ir labai protingus žmones; Apie pinigus – investavimą, asmeninius finansus ir verslo sprendimus – dažniausiai mokoma lyg matematikos, kai duomenys ir formulės jums tiksliai pasako, ką daryti. Tačiau realiame pasaulyje žmonės… Skaityti toliau »
Ji rašo širdį virpinančias meilės istorijas. O kas suvirpins vienišą jos širdį? Iš pažiūros Anai nieko netrūksta: turi darbą, ištikimą draugę, mėgstamą užsiėmimą. Bet jos vis neapleidžia jausmas, kad gyvenimas užstrigo, sustojo taip ir neįsibėgėjęs. Vienumoje minėdama trisdešimtąjį gimtadienį, Ana netikėtai sužino, kad jos pirmoji meilė Benas grįžta į Lietuvą – vienišas ir neįsipareigojęs. Tai… Skaityti toliau »
S. Aleksijevič pradėjo įrašinėti į magnetofono juostą Antrojo pasaulinio karo veteranių prisiminimus 8-ajame dešimtmetyje ir, remdamasi ta medžiaga, parašė šią knygą. Ją ilgai buvo draudžiama išleisti, galiausiai knyga buvo paskelbta 1985 m., prasidėjus Sovietų Sąjungos persitvarkymo reformoms. „Karo veidas nemoteriškas“ (1978–2004) – tai knyga apie moteris Antrajame pasauliniame kare, tai ne karo, o jausmų istorija.… Skaityti toliau »
Ikigai – tai su dideliu polėkiu daryti tai, kas teikia pasitenkinimą, džiaugsmą ir suteikia gyvenimui prasmės. Anot japonų, visi turime savo ikigai – tikslą, dėl ko gyvename. Kai kurie jį jau atradę, kiti turi jį kažkur giliai ir savo ikigai dar tebeieško. Okinavoje, Japonijos saloje, gyvena daugiausia ilgaamžių pasaulyje. Héctoras García (Kirai) ir Francescas Mirralesas… Skaityti toliau »
„The New York Times” bestseleris. Pagal „The Economist” – geriausia metų knyga apie mokslą. Pagal „The Times” – viena iš Metų knygų. O kas, jei iš tiesų mes – ne unikalios individualybės, bet milijonų gyvų mikroorganizmų sankaupos? Ir žmogus, ir vapsva, ir zuikis – galybės bakterijų ir mikrobų namai. Daug kas mano, kad mikrobai kenksmingi… Skaityti toliau »
Šešiolikmetis Elvinas kartu su tėčiu ir mažąja sesute Elze gyvena uždarame pasaulyje, vienkiemyje vidury milžiniško kukurūzų lauko, į kurį nukrito meteoritas. Prižiūrėti laukus ir šiltnamį – tokia šio jauno vaikino kasdienybė. Įveikti nuobodulį jam padeda knygos ir muzika iš tėčio įrašų kolekcijos. Tačiau visados kažko trūksta. Sėdėdamas ant daržinės stogo ir stebėdamas praskrendančius lėktuvus Elvinas… Skaityti toliau »
Japonų autorės Tomoka Shibasaki romanas „Pavasario kiemas“ – lėtas, jautrus ir subtilus kūrinys apie vienatvę, laikinumą, praeitį ir žmogiško ryšio galią. Daugiabutis, kuriame gyvena romano veikėjai, greitai bus nugriautas ir pakeistas kažkuo modernesniu. Pusė butų jau atlaisvinti ir dabar savininkas laukia kol baigsis likusių nuomininkų sutartis ir jie išsikraustys. Vienas iš likusių gyventojų yra vienišius… Skaityti toliau »
Sukūręs ypatingais dedukcijos sugebėjimais garsėjantį seklį Šerloką Holmsą, škotų rašytojas seras Arthuras Conanas Doyle’is nustatė etaloną, pagal kurį vertinami visi vėlesni detektyvų personažai. Holmsas traukia ne tiek neeiliniais, kartais netgi fantastiškais gabumais, kiek ekscentriška asmenybe. Istorijos apie Šerloką Holmsą, „papasakotos“ jo bičiulio ir kolegos daktaro Vatsono, tapo tokios populiarios, kad užgožė visą likusią rašytojo kūrybą… Skaityti toliau »
Prestižinėmis premijomis apdovanoto rašytojo Kazuo Ishiguro romanas „Palaidotas milžinas“ – lėtas, sodrus ir daugiasluoksnis. Kūrinys sutalpina kolektyvinės ir asmeninės atminties, meilės ir poros santykių, kaltės ir senatvės temas. Iš kitų autoriaus knygų pastarasis tekstas išsiskria maginės fantastikos žanrui būdingas elementais. Kazuo Ishiguro meistriškai pina istoriją, mitologiją, religiją bei fantastiką į vieną hipnotizuojančią visumą. Romano vieta… Skaityti toliau »
„Visi mes degūs. Vos gimę pradedame degti, ir kai kurie iš mūsų sudega greičiau nei kiti. Tačiau nedegti, niekada neužsiliepsnoti – tai būtų liūdnas gyvenimas, tiesa?” Dvidešimt dvejų našlaitė Džeinė Ferčaild kilminguose anglų namuose nuo šešiolikos dirba tarnaite. Visus tuos metus ji yra slapta Polo Šeringemo, jaunojo kaimyninio dvaro paveldėtojo, meilužė. Vieną neįprastai šiltą, saulės… Skaityti toliau »
Norvegijos mokslininkės Anne Sverdrup-Thygeson knygoje „Vabzdžių planeta: kodėl žmonija be jų neišgyventų“ aprašomas ypatingas pasaulis, kuriame gyvena maži, gražūs, nepaprastai užsispyrę padarai, kasdien gelbstintys žmonių gyvybes. Kas jie? Vabzdžiai! Jų Žemėje yra tiek daug, kad jei kas nors išleistų kalendorių su „Mėnesio vabzdžio“ nuotraukomis, jo užtektų 80 000 metų. Arba, kad nereikėtų ilgai skaičiuoti, galima… Skaityti toliau »