Savo atsiliepimuose skaitytojai autorę Elin Hilderbrand vadina geriausia atostogų romanų rašytoja. Jos knygos visada jaukios, šiltos, saulėtos, o siužetai nejučia įtraukia ir verčia rūpintis dėl veikėjų problemų, tarsi dėl savo pačių. „Dvynės“ – istorija, kupina šeimos paslapčių, nuoskaudų, netikėtų siužeto posūkių ir linksmų nesusipratimų. Naujas Elin Hilderbrand romanas reiškia, kad metas keliauti į Nantaketo kurortą,… Skaityti toliau »
Debiutinis danų rašytojos Jette A. Kaarsbøl romanas „Užverstas dienoraštis“ pasakoja apie sudėtingus dviejų žmonių santykius XIX ir XX amžių sandūroje. Gimtojoje šalyje premija apdovanota knyga sulaukė teigiamo skaitytojų ir kritikų dėmesio bei buvo išversta į įvairias kalbas. 1875-ųjų metų Danijoje visos gerų šeimų merginos turėjo vieną kelią: ištekėti už padoraus vyro, susilaukti vaikų ir sąžiningai… Skaityti toliau »
Knygų „Verta kankintis dėl meilės“ ir „Nevalia bučiuoti raganų“ herojės Jojo nuotykiai tęsiasi. Jojo turi naują darbą. Dabar ji Bėdų tetulė mokyklos laikraštyje. Ji duoda pačių beprotiškiausių patarimų bet kokiam gyvenimo atvejui ir pasirašo „Agata“. Kol pati gauna laišką. Meilės laišką be parašo…
Serija: „Pasaulio pasakos #26“. Knygą sudaro įvairios osetinų pasakos: gyvulinės, stebuklinės ir buitinės. Pasakose smerkiamas blogis, aukštinamas liaudies žmogus, jo protas, sumanumas, drąsa.
Serija: „Pasaulio pasakos #27“. Pasakos apie darbą
Serija: „Pasaulio pasakos #28“. Pirmąkart viena knyga lietuviškai leidžiamos rusų rašytojų pasakos. Vienos jų – grynai rašytojo fantazijos kūriniai. Jose subtiliai atskleidžiamos tikrosios žmogaus dvasios vertybės, gamtos grožis. Kitų pagrindu rašytojas ima rusų liaudies pasaką, savaip ją perkuria, stilizuoja.
Serija: „Pasaulio pasakos #29“. Parinktos slovakų pasakos supažindina su šios tautos sakytiniu folkloru. Pasakose daug liaudiškos išminties, humoro, fantazijos, likimas apdovanoja netikėta laime dorus vargšus ir rūsčiai nubaudžia turtingus gobšuolius.
Serija: „Pasaulio pasakos #30“. Knygoje daug savitų pasakų, susijusių su persų, arabų tautosaka ir literatūra. Jose atsispindi klajoklių kazachų buitis ir papročiai. Veikėjai daugiausia piemenys, medžiotojai, galiūnai, ginantys kraštu nuo užpuolikų, padedantys bajų skriaudžiamiems vargšams. Pasakose daug pažintinės medžiagos, išmonės, fantazijos ir paprastos žmogiškos šilumos.
Serija: „Pasaulio pasakos #31“. Tadžikų kaip ir kitų Rytų tautų pasakos ypač spalvingos ir egzotiškos. Supažindinama su neįprastais šio krašto papročiais, gamta, gerais ir piktais pasakų herojais: milžinais, divais, burtininkais ir paprastais, išmintingais liaudies žmonėmis.
Serija: „Pasaulio pasakos #32“. Turkmėnų pasakos nukelia mus į „juoduosius smėlynus“ – Karakumų dykumą. Ten paukščiai ir žvėrys moka šnekėti, žino daug paslapčių ir padeda tyroms širdims nugalėti piktus kerus, nubausti skriaudėjus. Pasakose daug liaudies išminties, fantazijos.
Serija: „Pasaulio pasakos #33“. Indų pasakos
Serija: „Pasaulio pasakos #34“. Vilhelmas Haufas iki šiol jaudina skaitytojų širdis. Jis sukūrė savitą pasaulį, kuriame džiaugsmingai lankosi viso pasaulio vaikai. Jie myli autorių už tai, kad jo pasaka taip švelniai pinasi su tiesa, jog dažnai nesuprasi, kas tai – pasaka ar tikrovė? Viena iš jo pasakų tikroviškumo paslapčių – autoriaus ir herojaus artumas. Pats… Skaityti toliau »
Rašytojas Tamim Ansary knygoje „Vakardienos atsiradimas: 50 000 metų istorija – civilizacijos, kultūros, konfliktai ir religijos“ pasakoja, kaip žmonės „išrado“ istoriją: nuo akmens iki virtualaus amžiaus. „Vakardienos atsiradimas“ yra chronologinis pasakojimas apie paskutinius penkiasdešimt tūkstančių žmogaus istorijos metų ir apima migraciją, kultūrą, visuomenių kūrimąsi, religijų suklestėjimą, tautosaką, karybą, ligas, kalbas, įrankius, prekybos kelius bei kitas… Skaityti toliau »
Žinomo Lietuvos istoriko ir visuomenės veikėjo Arvydo Anušausko archyvinių dokumentų kopijomis gausiai iliustruotoje knygoje „KGB Lietuvoje. Slaptosios veiklos bruožai” apžvelgiama bene žinomiausios pasaulyje slaptosios tarnybos – KGB – veikla Lietuvoje 1940-1991 metais, taip pat sovietinių žvalgybos struktūrų veikla iki 1940-ųjų. Atskleidžiama, kokius veiklos metodus (agentūrinio įsiskverbimo, kompromitavimo, dezinformacijos, šantažo ir t.t.) naudojo KGB, kokios įtakos… Skaityti toliau »
Vadinamoji vidurio amžiaus krizė geriausiai atspindi savotišką kryžkelę, kurią priėjęs žmogus permąsto iki tol nueitą kelią. Daugelis šiame taške sustoja ilgam, nes nepajėgia surasti atsakymo, kaip įprasminti jų dar laukiančią gyvenimo atkarpą. Rimtesnių studijų šia tema rasti, deja, nelengva, nes tai – pirmiausia dvasinė problema. Kaip teigia Carlas Jungas, tarp šimtų jo gydytų pacientų, perkopusių… Skaityti toliau »
Penkiasdešimt metų atidavęs Lietuvos televizijai ir 2019 m. vasarą paprašytas iš jos išeiti, ne kartą už originalius reportažus apdovanotas Lietuvos nusipelnęs žurnalistas Skirmantas Pabedinskas nenori tyliai atsisveikinti su žiūrovais. Jo veidas ir balsas pažįstamas visiems Lietuvos žmonėms, su jo reportažais užaugo kelios kartos. Tai žmogus legenda, sukūręs beveik 26 000 reportažų ne tik Lietuvoje, bet… Skaityti toliau »
Serija: „Octave Parango #3“. „Žmogus, kuris verkė iš juoko“ – naujas bestselerių autoriaus Frédéric Beigbeder romanas, kuriame vėl susitiksime rašytojo alter ego – Oktavą Parango. Nusiteikite! Knyga kalba apie mūsų visų pasaulį, kuris keičiasi greičiau, nes mes spėjame prie jo prisitaikyti. Su Oktavu Parango susipažinome knygoje 14,99€“, kuri autoriui kainavo darbo vietą, nes jis savo… Skaityti toliau »
Graži išsiskyrusi moteris apkaltinama nužudžiusi savo naujo sužadėtinio tėvą. Ar gali būti, kad daili jos galvutė gultų po giljotina? O gal žmogžudys kas nors kitas? Policija, be abejonės, išnarplios šią sudėtingą daugialypę bylą.
Serija: „Nuotykių biblioteka #6“. Sesuo Karmen” – A. Marčinskio romano „Kartaginos požemiuose” tęsinys. Pavojai, rizika, Artimųjų Rytų egzotika gaubia ir lydi knygos herojus, pasišventusius pareigai ir žmogiškumui.
„Antrasis žemgalių išėjimas“ – kronika apie žemgalių, palatvijo žmonių, gyvenimą. Pirmą kartą žemgaliai išėjo iš savo žemių 1290 metais, kai susirinkę Sidabros pilyje (netoli Joniškio) nutarė, jog skelbia savo valstybės pabaigą. Vieni pasidavė kalavijuočiams, o kiti išvyko į Lietuvą. Apie tai pasakoja Henriko Latvio Livonijos kronika. Antrąjį žemgalių išėjimą mačiau ir jame dalyvavau pats. Keli… Skaityti toliau »