Kodėl šiandien tiek daug kalbama apie ilgaamžiškumą? Ar tai tik laikina mada, ar neblėstantis mitų šaltinis? Kas naujo biotechnologijose ir kas nepajudinama gamtos dėsniuose? Kas slepiasi už skambių pažadų ir už ląstelės sienelių? Ką galime padaryti kasdien ir kuo jau pasirūpino evoliucija? Kaip suprasti sudėtingus senėjimo procesus ir nepasiklysti informacijos jūroje? Knygoje „Laiko biochemija“ mokslininkė… Skaityti toliau »
Eilėraščiai
Serija: „Filognozijos pradmenys #14“. 14 “Filognozijos pradmenų“ tomas, tęsia ankstesnių tomų temas, ypatingą dėmesį skiriant technologinės civilizacijos ir žmogaus sąveikos klausimui iš filognozijos perspektyvos. Technologinė civilizacija knygoje vadinama Šėtono bažnyčia, kuri priešpastatoma Dievo bažnyčiai, kaip iš natūralios tvarkos neišklystančiai civilizacijai. Pagrindinės kryptys aptariamos remiantis kuriamu filognozijos modeliu, Jėzaus iš Nazareto doktrina, F. Nietzsche’ės ir A.… Skaityti toliau »
Šio vadovėlio tikslas – suteikti skaitytojams žmonių išteklių valdymo žinių organizacijų vadybos kontekste. Vadovėlis skirtas verslo ir vadybos krypties studentams, tačiau taip pat pravers visiems siekiantiems geriau suprasti organizacijų valdymo aktualijas ir su darbuotojų veikla susijusius iššūkius.
Kaimas iš Aukštaitijos sugalvojo persikelti į rytinę Baltarusiją 19 amžiaus pabaigoje: kodėl? Kaip jiems tai pavyko? Žurnalistas Stanislavas Laurinavičius pasakoja savo gimtojo Suslaukos kaimo istoriją. Kaimo gyventojai išgyveno karus, kolektyvizaciją, tremtis ir pokario nepriteklius. Autorius aprašo jų kasdienybę, buitį, kūrybą, kultūrinį gyvenimą ir darbščius kaimo žmones.
„Gyvenimo etiudai“ – gydytojos, mokslininkės Birutės Gaigalienės prisiminimų knyga apie vaikystę ir jaunystę, prabėgusią tarpukario, Antrojo pasaulinio karo ir sovietinėje Lietuvoje. Prisiminimuose lengvu stiliumi, žaismingai pasakojama apie gyvenimą, Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto, laikinosios Lietuvos sostinės Kauno realijas prieš Antrąjį pasaulinį karą, išgyvenimus karo ir sovietinės okupacijos metais.
Vinciane Despret veikalas „Ką pasakytų gyvūnai, jei užduotume jiems teisingus klausimus?“ esmingai problematizuoja žmogaus santykį su gyvūnu peržendgamas tradicines etologijos ir filosofijos ribas, kviesdamas skaitytojus į kelionę po turtingą ir dažnai neteisingai suprastą gyvūnų pasaulį. Įtaigiai derindama mokslinius tyrimus ir filosofinę įžvalgą Despret verčia mus permąstyti savo santykį su gyvūnais. Nuo paukščių, kurie, atrodo,… Skaityti toliau »
…Kalniškio velniui nėra ko bėgti. Jis jau seniai patogiai įsitaisęs visų šio kaimo gyventojų ir svečių galvose. Žinau, kad užsuko ir į jūsiškę. „Mieste nebetiki velniais“ – baltų mitologijos velnio figūra paremtas kaimelio detektyvas, kuriame susipina trys laiko plotmės: prieš septynerius metus Kalniškio kaimelyje įvykusi jaunuolio savižudybė, dabartyje siuntinėjami maniakiški laiškai, pasirašyti paties velnio, bei… Skaityti toliau »
Ką reiškia būti Materos įkūrėjo sūnumi? Paklusdamas Nojaus Opendalio šantažui ir siekdamas vietos Stratoje Arda atsigręžia į praeitį, kai Matera buvo tik idėja. Galbūt tik jo vieno prisiminimuose glūdi atsakymas, kodėl gvildendami visuomenės problemas sofistai sukūrė despotišką moterų rūšiavimo sistemą. Nelengva susitaikyti nei su praeitimi, nei su dabartimi. Tačiau negalima blaškytis – būtina įsiteikti… Skaityti toliau »
1962-ieji. Mikmakų šeima atvyksta į Meino valstiją skinti uogų. Vieną dieną dingsta jų ketverių metų dukra Rutė – ir šis praradimas amžiams pakeičia visų gyvenimus. Po kelių dešimtmečių Norma, užaugusi mylinčioje šeimoje, pradeda justi, kad jos gyvenime slypi kažkas nutylėto. Atsitiktinumai, prisiminimų nuotrupos ir sunkiai paaiškinama vienišumo nuojauta priverčia ją ieškoti tiesos – o ji… Skaityti toliau »
Ministras 2019-aisias. Astrologė 1997-aisiais. Partizanas 1946-aisiais. Šauktinis 1981-aisiais. Lietuvių kalbos mokytoja 2018-aisiais. Tai gali būti bet kas iš mūsų, bet kuri diena; Botas kodiniu vardu Kirminas, galėdamas laisvai keliauti laiku, tyrinėja žmogiškąją realybę. Jis trumpam pasisavina pasirinktą žmogų, kad tas pasielgtų taip, kaip reikalinga laboratorijai. Užduotis – fiksuoti žmogiškąsias reakcijas ir emocijas, o šias perprasti… Skaityti toliau »
Tai buvo namas be gerumo, neskirtas ir netinkamas gyventi žmonėms, namas be meilės ar vilties; Eleonorai Vans – trisdešimt dveji. Po neįgalios motinos, kurią slaugė ilgus metus, mirties ji pirmą kartą pasijunta laisva ir net šiek tiek laiminga. Netrukus daktaras Montagju, tyrinėjantis antgamtinius reiškinius, atsiunčia laišką kviesdamas Eleonorą į savo padėjėjų komandą. Užduotis – tris… Skaityti toliau »
Gintarė Aukselė – gydytoja neurologė, psichoterapeutė, aštrialiežuvė, savo leksikonu garsėjanti tinklaraščio „LRezidentė“ autorė, Feisbuke tinklaraštį pradėjo rašyti kaip „Pirmų Metų Rezidentė“, tais pačiais 2020-aisiais, kai įstojo į rezidentūrą. Ją baigusi panoro užbaigti ir rezidentės istoriją, kuri tapo debiutine Gintarės knyga. 2020-ieji, rugpjūtis. Pirmųjų metų rezidentė Ieva Ytė pradeda pirmą savo darbo dieną ligoninėje. Studentiškos dienos… Skaityti toliau »
Bestselerių „Gyveno kartą Uvė“ ir „Nerimo žmonės“ autorius Fredrikas Backmanas dovanoja tris užburiančias istorijas apie gyvenimo išbandymus ir kalba apie tai, kas iš tiesų svarbiausia. „Svarbiausias gyvenimo sandoris“ – jaudinanti istorija, vykstanti Kūčių vakarą. Čia susipina dviejų žmonių likimai: drąsios mergaitės, kovojančios už gyvybę, ir pasaulinę verslo imperiją sukūrusio, bet šeimos ryšių netekusio vyro. Šią… Skaityti toliau »
„Mintregys“ – maginės fantastikos kūrinys apie žmones, turinčius ypatingų galių regėti svetimas mintis. „Šis pasaulis – tarsi piešinys ant popieriaus. Jame nėra gylio, kvapo, jis – tik akimirka amžinybėje. Manau, kad ir mes, žmonės, tokie esame. Tik mūsų mintys prasikrapšto pro sąstingio plutą ir vos užčiuopia visatos didybės užuominą. Juk galime pamilti ir nekęsti to,… Skaityti toliau »
Žmonės sako, kad įsimylėjęs pasileidėlis atiduoda tam visą širdį. Vos išvydęs Ivoną, Herkus negalėjo atplėšti nuo jos akių. Po trumpo karšto romano buvo pasirengęs pasiūlyti jai meilę, santuoką, šeimą. Tačiau Ivona nežiūrėjo rimtai į patrauklų naktinio klubo savininką, kuris naktis leido vakarėliuose, erotinių šokių šokėjų apsuptyje. Ji turėjo kitų planų – mokytis jogos Indijoje ir… Skaityti toliau »
Serija: „Twisted #2“. mas Aukštas, plačiapetis, pilkų it švinas akių asmens sargybinis Risas Larsenas turi tik dvi taisykles: pirma, bet kokia kaina apsaugoti savo klientus, antra, niekada su jais neįsivelti į artimus santykius. Nie-ka-da. Ir jam puikiai sekasi to laikytis… kol sutinka ją. Princesė Bridžita fon Ašeberg visa širdimi nekenčia permainų, ir amžinai surukęs… Skaityti toliau »
XX a. lietuvių literatūros lobynas Jauno mirusio talentingo prozininko Ričardo Gavelio (1950-2002) romanas „Jauno žmogaus memuarai“ patenka į XX a. lietuvių literatūros lobyną kaip autentiškas pasakojimas apie sovietinę sistemą, parašytas konkretaus neatsitiktinio personažo laiškų konkrečiam neatsitiktiniam asmeniui kalba. Romanas pirmą kartą buvo išspausdintas žurnale „Pergalė“ (dab. „Metai“) 1989 m. ir suvoktas kaip Nepriklausomybės… Skaityti toliau »
Ši knyga – tai ne tik išsami studija apie tradicinius drabužius, bet ir įkvepianti kelionė laiku, atskleidžianti mūsų protėvių gyvenimo būdą, estetinį skonį ir gilią kultūrinę atmintį. Knygoje detaliai aprašomi penkių Lietuvos etnografinių regionų: Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos ir Mažosios Lietuvos valstiečių proginiai ir kasdieniai drabužiai, apavas bei aksesuarai. Kiekvienas regionas – unikali istorija, pasakojama… Skaityti toliau »
Edgaras Vilsonas pažvelgia galvijui į akis, ima jį glostyti. Ant kaktos nubrėžia kryžiaus ženklą ir staigiu, tiksliu kūjo mostu apsvaigina. Tai daro diena iš dienos. Jis tiki, kad karves nuraminti svarbu, ypač dabar, kai jos tokios neramios; Pastaruoju metu jos nustojo ganytis pasisukusios į šiaurę – Vilsonas žino, jog tai blogas ženklas. Po kurio laiko… Skaityti toliau »