Žymų Archyvai: 2025

Olga Tokarczuk — Empūsijas

Iš pirmo žvilgsnio šis romanas primena Thomo Manno „Užburtą kalną“. Tačiau nuėmę intertekstinių nuorodų į vokiečių Nobelio premijos laureato kūrybą apvalkalą pamatysime, kad pasakojimo medžiaga galbūt ir panaši, tačiau jos raštas – visiškai kitoks. Šiame kūrinyje susikerta lyčių lygybės, moteriškumo, vyriškumo, kūno išaukštinimo ir paniekinimo, ekologijos, efemeriško tikrovės suvokimo ir paslaptingų laiko dimensijų temos. Romane… Skaityti toliau »

Lucy Adlington — Aušvico siuvėjos

…kokią didelę reikšmę pasipriešinimo kontekste turėjo drabužiai: jie gelbėjo nuo šalčio, buvo širdį šildanti dovana arba tarnaudavo kaip slėptuvė ar maskuotė.   Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje dvidešimt penkios kalinės – daugiausia žydės moterys ir merginos – buvo atrinktos kurti, kirpti ir siūti drabužius nacių elitui. Kalinės tikėjosi, kad šis darbas išgelbės jas nuo dujų kamerų. Siuvimo… Skaityti toliau »

Stefan Ahnhem — X būdų mirti

Sakoma, kad už kiekvienos žmogžudystės slypi motyvas. Deja, kartais tai tik iliuzija. Grynajam blogiui niekada nereikėjo ir nereikės jokio motyvo. Vidury nakties Roo mažųjų laivų uostą palieka guminė valtis. Joje sėdi vyras su kardu, prisegtu prie nugaros. Jo misiją lėmė išridentas kauliukas: vienas žmogus turi mirti. Tiriant žmogžudystes dažnai laikomasi paprasto aiškinimo: motyvas, metodas, proga.… Skaityti toliau »

Olga Ravn — Vaško lėlė

XVI a. pabaiga, Nakebiolės dvaras Danijoje. Į ketvirtą dešimtį įžengusi Kristenzė Krukovė, gyvenanti dvare kartu su kitais kilmingaisiais, yra iki šiol netekėjusi ir atsiskyrėliška. Vienai dvariškei vis patiriant nesėkmingus gimdymus, Kristenzė apkaltinama raganavimu ir turi sprukti iš Pietų Fiuno į šiaurę. Prieglobstį atranda Olborge – gražiosios Maren Knepis pakviesta prisijungia prie grupelės moterų, kartu dirbančių… Skaityti toliau »

Karen Swan — Prarastas mylimasis

– Flora, tu – graži moteris, tad geriau nei bet kas kitas supranti, jog visą gyvenimą gaudavai naudos iš savo išvaizdos. Puikiai žinai, kad esi prizas, kažkas, ką galima laimėti, ir masini tuo kiekvieną sutiktą vyrą.   1929-ųjų vasara atokioje Sent Kildos saloje. Gražuolė Flora Makvyn, apdovanota įspūdingu balsu, svajoja apie geresnį gyvenimą, nei gali… Skaityti toliau »

Irena Buivydaitė — Trečias kartas nemeluoja

Vieną šiltą rugsėjį Nidos paplūdimyje likimas suveda dvi vienišas moteris. Abi ištrūko iš savo aplinkos gydytis sielos žaizdų ir mokytis jaukintis vienatvės po neseniai išgyventų asmeninių dramų. Tarp Skirmantės ir Gelminos beregint užsimezga sielų giminystė ir įsitaisiusios vienos iš moterų terasoje jos ima dalytis muilo operų scenarijų vertomis išpažintimis, atvedusiomis jas prie jūros. Juk neretai… Skaityti toliau »

C. W. Gortner — Pašėlusi amerikietė

„Gyvenimas ne visuomet būna toks, kokio tikimės, bet vienintelis būdas jaustis laimingai – kuo geriau jį išnaudoti.“ – Dženė Džerom 1866 m. kartu su motina, seserimis ir aukle iš Niujorko persikėlusi į Paryžių, daili, talentinga ir drąsi Dženė Džerom nelieka nepastebėta net ir Prancūzijos imperatoriaus dvare. Tačiau kilęs karas su Prūsija ir įsiplieskusi revoliucija priverčia šeimą… Skaityti toliau »

Santiago Posteguillo — Aš esu Roma

Tikroji Julijaus Cezario istorija Jei koks nors žmogus gimė pakeisti istoriją, tai buvo Julijus Cezaris. Jo legenda ir po dviejų tūkstantmečių tebėra tokia pat gyva, kaip ir anksčiau. Roma, 77 m. pr. Kr. Žiaurus korumpuotas senatorius Dolabela bus teisiamas už padarytus nusikaltimus. Šis niekšas, naudojantis smurtą prieš visus, kurie jam priešinasi, pasisamdė geriausius gynėjus ir… Skaityti toliau »

Grigorijus Potašenko — Lietuvos sentikių bažnyčia 1918–2018 m.

Tarp laisvės ir kontrolės Monografijoje pirmą kartą nuosekliai tiriama Lietuvos sentikių bažnyčios istorija nuo 1918 iki 2018 m., esmingai ją atnaujinant šaltinių ir kur kas daugiau metodų požiūriu. Šis periodas Lietuvos sentikių bažnyčios istorijoje buvo pertrūkių ir esminių pokyčių laikotarpis, o sentikybės, kaip ir krikščionybės Europoje apskritai, pobūdis neatpažįstamai pasikeitė.   Atnaujinant Bažnyčios istorijos tyrimų… Skaityti toliau »

Mieko Kawakami — Krūtys ir kiaušinėliai

„Greičiausias būdas išsiaiškinti, kokioje šeimoje, vargingoje ar turtingoje, užaugo pašnekovas, – paklausti jo ar jos, kiek langų buvo namie. Tai nepalyginamai veiksmingiau nei klausinėti, ką vaikystėje valgydavo ar kokius drabužius vilkėjo. Kuo mažiau namie buvo langų (o gal išvis nebuvo?), tuo vargingiau gyveno pašnekovas.“ Karštą vasaros dieną Tokijo Centrinėje stotyje susitinka trys moterys: netekėjusi ir… Skaityti toliau »

Ilona Madelaine — Viesulas

Skirta 18+   Šį kartą prisidirbau juodai. Po nesėkmingo meilės romano darbe mane atleido. Po Vilnių ėmė sklisti apkalbos. Dabar su suklastotu CV rankoje sėdžiu į Ženevą skrendančiame lėktuve ir prisiekinėju sau, kad daugiau jokių meilės romanų darbe! Įkvėpk per nosį, sulaikyk, iškvėpk per burną, sulaikyk… Viskas bus gerai.   Ar pavyks Smiltei laikytis sau… Skaityti toliau »

Naomi Alderman — Ateitis

Galbūt terasime dešimt gerų žmonių. Ar išgelbėtum miestą dėl dešimties?   Jaunystėje pabėgusi iš tėvo vadovaujamos religinės bendruomenės Oregone, dabar Marta Einkorn yra socialinės žiniasklaidos magnato dešinioji ranka. Ji sukasi tarp milijardierių, ne tik valdančių visuomenės nuotaikas, orų prognozes, bet ir kuriančių slaptus technologinius ginklus, mat pasaulis gyvena katastrofos nuotaikomis. Nors ir paliko kultą, Martai… Skaityti toliau »

Charlie Donlea — Tos tuščios akys

Nuodėmė yra paslaptis. Kai kurie žmonės mano, kad jų nuodėmės liks nepastebėtos, tad jas galima daryti nesibaiminant padarinių.   Aleksa Armstrong slepia savo tikrąjį vardą, išvaizdą ir gyvenimo istoriją. Ji niekuo nebeprimena tos išsigandusios paauglės, kurią visa šalis stebėjo per televiziją po tragiško Kvinlenų šeimos nužudymo. Niekuo nebeprimena mergaitės tuščiomis akimis, kaip ją praminė žiniasklaida.… Skaityti toliau »

Sally Rooney — Intermezzo

Viena mėgstamiausių 2024 metais BARACKO OBAMOS knygų! Paskelbta geriausia metų knyga „The New York Times“, „The Washington Post“, „TIME“, „Financial Times“ Ši istorija – tai dviejų gedinčių brolių ir jų mylimųjų interliudas: geismų, nevilties ir galimybių laikotarpis, padėsiantis sužinoti, kiek daug gyvenimas gali aprėpti ir vis tiek nesugriūti. „Normalių žmonių“ autorė ketvirtajame romane visapusiškai atskleidžia… Skaityti toliau »

Jurga Dapkevičienė — Pabaigų menas

Psichologės-psichoterapeutės J. Dapkevičienės knygoje paprastai, išsamiai ir jautriai aptariamos gyvenimiškos situacijos ir aplinkybės, kai pabaigos neišvengiamos: tenka nutraukti santykius, išeiti iš sunkių ir kankinančių būsenų, išsiskirti, palaidoti, užkirsti kelią žalingiems įpročiams ir destruktyviam elgesiui. Autorė daugiausia dėmesio skiria sąmoningam patirties išgyvenimui ir išraiškai siekiant gyventi visavertį, spalvingą, pasitenkinimą teikiantį gyvenimą. Praktiniai patarimai ir pratimai, meditaciniai tekstai… Skaityti toliau »

Šarūnas Černiauskas — Smarvė

Knygos puslapiuose nugulė aibė tikrų istorijų – nuo bankų plėšikais tapusių bankininkų ir Kremliaus elitui išplautų milijardų iki balsų supirkinėjimo Seimo rinkimuose ar verslo, sukurto vagiliaujant iš labdaros konteinerių. Suskaičiuota tiek pinigų, kiek pakaktų nedidelės valstybės biudžetui. Ir visi tie pinigai skleidžia specifinį kvapą. Smarvę. Žodis „smarvė“ apima daug reikšmių. Nuo akivaizdaus ir tiesmuko dvoko… Skaityti toliau »

Kristina Petrauskė — Slanimo raganos. Sapiegos byla

1630 metai. Slanimas – turtingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, Sapiegų giminės valda. Vilniaus vaivados Leono Sapiegos valdinė Ona, pravarde Korotka, apkaltinama kerėjimu. Vienas Slanimo miestietis pareiškia, kad Ona nužiūrėjo jo žmoną, o žydas prekeivis dievagojasi buvęs jos prakeiktas. Tardoma kaltinamoji, vildamasi išsigelbėti, išsitaria žinanti, ką išties derėtų siųsti į laužo liepsnas. Gretimo kaimo popo žmoną… Skaityti toliau »

Lavija Šurnaitė — Suaugusių moterų klubas

Sveikos atvykusios į „Suaugusių moterų klubą“! Čia laukiama kiekviena, kuri gvildena, išgyvena, užduoda klausimus ir ieško atsakymų apie savo kūną, protą ir jausmus, kai pasaulis vis garsiau ima šnabždėti apie ne visada patogų amžėjimą. 40+, 50+… Ar tai tik skaičiai, ar kai kas daugiau, ko negalime ignoruoti? Net jeigu tik artėjate prie didžiųjų pokyčių slenksčio,… Skaityti toliau »

Andrej Kurkov — Pilkosios bitės

Ukraina, Donbasas, 2017-ieji. Mažosios Starohradivkos kaimo, atsidūrusio tarp dviejų ugnių – vadinamojoje pilkojoje zonoje, nepaliko tik du gyventojai. Keturiasdešimt devynerių pensininkas Sergejus Sergeičius priverstas rasti bendrą kalbą su vieninteliu kaimynu, priešu nuo pirmos klasės Paška, nors pas vieną slapta kartais užsuka ukrainiečių kariai, pas kitą – separatistai.   Sergejus Sergeičius nesiskundžia vienatve, maisto ar elektros… Skaityti toliau »

Marcel Dirsus — Kaip žlunga tironai

Geriausia 2024 metų knyga, pagal „The Economist“ Kovoje už laisvę turime suprasti, kaip iškyla tironai ir kaip jie žlunga. Saugiai gyvenant mūsų demokratinėse visuomenėse, lengva laisvę laikyti savaime suprantamu dalyku. O nederėtų. Visame pasaulyje autokratai dairosi teritorijų, kurias galėtų užkariauti, ir žmonių, kuriuos galėtų engti. Kad XXI amžiuje įstengtume pasipriešinti tironijai, turime žinoti, kaip šie… Skaityti toliau »