Žymų Archyvai: 2005
Mykolas Karčiauskas — Ar teisybę reik sakyti?
Joana Danutė Žilaitytė — Atnešiu leliją
Lyrinių miniatiūrų knyga. Nesudėtingas turinys – vaiko pokalbiai su motina – atskleidžia bręstančios sielos vidinį pasaulį, jos sąlytį su prieštaringa aplinka. Meistriškais dialogais ir iš jų kylančia prasminga potekste autorei pavyksta sukurti poetine nuotaika dvelkiančius vaizdus. Turtinga leksika, graži ir gyva kalba daro šią knygą mielą ir patrauklią.
Aldona Elena Puišytė — Palaimink žodį ir aidą
Ramūnas Klimas — Maskvos laikas
Jurgis Gimberis — Meilė bei kiti fundamentalieji mokslai
Komiški vaizdeliai, situacijos, keistenybės. Vienas ryškiausių Lietuvos humoristų išradingai parodijuoja mėgėjus pasigirti (ir pasigerti), išmintingai kalbėti ir nemokšiškai elgtis. Daug dėmesio skiriama žiniasklaidos priemonėms, ypač televizijai, vyrų ir moterų santykiams, meilei, neužmirštama pašmaikštauti ir „sekso klausimu“. Kai kurios humoreskos turi farso elementų, kitos – smagios novelės.
Gintautas Dabrišius — Sviesk akmenuką
Joana Danutė Žilaitytė — Akimirkos
Poetė ir novelistė Joana Danutė Žilaitytė yra parašiusi puikių eilėraščių, ypač paskelbtų rinkinyje „Tyliu tavo tyla“, eilėraščių, vertų Federico Garcķjos Lorcos plunksnos, sakytum, tai būtų geri vertimai – tokios giminingos tų eilėraščių intonacijos, struktūros bei komponavimo principai. Tokių eilėraščių yra ir knygoje „Rožės paklausk“: „Vasara./Kvepia medus ir gėlės“ (p. 185), „Žalioje pievoje/raudonos aguonos“ (p. 188),… Skaityti toliau »
Alfonsas Andriuškevičius — (Prieš)paskutiniai eilėraščiai
Judita Vaičiūnaitė — Aitvaras
Kęstutis Navakas — Gero gyvenimo kronikos
Žinomo poeto eseistika, rašyta 1994–1996 metais. Tai lyg to meto, anot autoriaus, Kauno kultūrinio gyvenimo paraštės. Kaunu neapsiribojama, nuklystama į sostinę, kitus Lietuvos miestus ir net užsienius. Tekste žinomų kultūrininkų – rašytojų, dailininkų – eskiziški, bet įsimintini portretai, pamąstymai apie kasdieniškus ir ne visai kasdieniškus dalykus. Pasakojimas gyvas, šmaikštus, išradingas, elegantiška šio rašytojo kalba turi… Skaityti toliau »
Don Campbell — Mozarto muzikos poveikis
„Netrukus sukaks 250 metų nuo Mocarto gimimo. Kompozitorius garsus dėl įvairių priežasčių. Pastaruoju metu atlikta itin daug tyrimų ieškant atsakymo, kodėl būtent Mocarto muzika yra gydanti. Jo muziką žinovai ir mokslininkai renkasi, nes ji labai švari, aiški, įdomios muzikinės architektūros. Mocarto muzikos ritmika, melodika ir aukšti dažniai stimuliuoja ir veikė kūrybines bei skatinamąsias smegenų sritis.“… Skaityti toliau »
Campbell Don — Mocarto muzikos poveikis vaikams
Kempbelas – vienas garsiausių mokslininkų, tyrinėjusių transformacinę muzikos galią, muzikos klausymosi ir aktyvaus kūrimo įtaką protiniam bei fiziniam vystymuisi ir Mocarto muzikos poveikį naujagimiams bei vaikams. Muzika ne tik suteikia plačios ir vertingos estetinės patirties, bet ir nutiesia kelią į kūrybingesnį, sveikesnį, laimingesnį gyvenimą. Autorius siekia sugrąžinti muzikiniam ugdymui – tobulumo, sveikatos ir laimės šaltiniui… Skaityti toliau »
Vladimir Megré — Naujoji civilizacija
Serija: „The Ringing Cedars of Russia #8.10“. Aštuntojoje serijos knygoje, pirmoje jos dalyje, kalbama apie tai, kad neįtikėtiname chaose, apėmusiame žmonių sąmonę, atsirado žmonių, kurie ne žodžiais ir ne religinių traktatų paveikti, pakeitė savo požiūrį į Dievo kūriniją. Jie ėmė keisti savo gyvenimo būdą: dar patys ligi galo nesuvokdami savo kūrybos užmojų, tuos savo veiksmus… Skaityti toliau »
Thomas Bernhard — Senieji meistrai
Thomas Bernhardas (1931 – 1989), premijuotas ir apšmeižtas, garbintas ir koneveiktas nepakartojamo braižo austrų rašytojas ir dramaturgas. „Senieji meistrai“ – priešpaskutinis, 1985 metais išleistas jo romanas. Rėgeris, senas muzikos filosofas, bėgdamas nuo išorinio pasaulio ir ieškodamas ramios vietos mąstyti, jau daugiau nei trisdešimt metų kas antrą dieną ateina į Vienos Dailės istorijos muziejų ir atsisėdęs… Skaityti toliau »
Dalia Senvaitytė — Ugnis senojoje lietuvių tradicijoje
Algirdas Julien Greimas — Lietuvių mitologijos studijos
Algirdas Julius Greimas tyrinėjo lietuvių mitologiją remdamasis jo paties įsteigtos Paryžiaus semiotinės mokyklos principais. Mitą jis laiko figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus. Knygoje perspausdinamos Greimo mitologinės studijos „Apie dievus ir žmones“ (1979) ir „Tautos atminties beieškant“ (1990), pasakų ciklo apie bebaimį herojų semiotinė analizė (1970), rankraštyje likę Gedimino sapno… Skaityti toliau »
Gintaras Beresnevičius — Naujojo atgimimo išvakarės
David Crystal — Kalbos mirtis
Aprašymas Davidas Crystalas (g. 1941) – beveik neabejotinai ryškiausia šiuolaikinės kalbotyros žvaigždė. Jis yra parašęs maždaug šimtą knygų, iš kurių garsiausios – The Cambridge Encyclopedia of Language (pirmasis leidimas 1987) ir The Cambridge Encyclopedia of the English Language (pirmasis leidimas 1995). Crystalo darbai apima kone visas kalbotyros sritis – klinikinę, vaikų kalbos tyrimus, kalbų mokymą… Skaityti toliau »
Mika Waltari — Mikaelis Klajūnas
Serija: „Mikael #1“. M. Waltari (1908–1979) – garsiausias suomių rašytojas, lietuviams pažįstamas iš istorinių romanų „Sinuhė egiptietis“, „Turmsas nemirtingasis“, „Mirties angelas“ ir kt. „Mikaelis Klajūnas“ – sodraus humoro ir neišsenkamos vaizduotės kupinas pasakojimas apie Mikaelio, siekiančio tapti dvasininku, ir jo draugo stipruolio Ančio keliones po perversmų krečiamą XVI a. pirmosios pusės Europą. Liuterio atėjimas ir… Skaityti toliau »