Simonovas pasakoja apie karą žiauriai, teisingai ir tiesiai. Ir tas, neturįs nė ženklo lakavimo, tiktai frontinis pasakojimo tiesumas laimėjo jo knygoms skaitytojų meilę. Kalbėdamas apie pralaimėjimus, jis pasakoja, kaip iš klaidų mokėsi žmonės, kaip radosi kareivių, karininkų, generolų karinis meistriškumas, kaip nyko iliuzijos ir brendo baisi smogiamoji armijos galia. Ir štai knygoje „Kareiviu niekas negimsta”… Skaityti toliau »
Simonovas pasakoja apie karą žiauriai, teisingai ir tiesiai. Ir tas, neturįs nė ženklo lakavimo, tiktai frontinis pasakojimo tiesumas laimėjo jo knygoms skaitytojų meilę. Kalbėdamas apie pralaimėjimus, jis pasakoja, kaip iš klaidų mokėsi žmonės, kaip radosi kareivių, karininkų, generolų karinis meistriškumas, kaip nyko iliuzijos ir brendo baisi smogiamoji armijos galia. Ir štai knygoje „Kareiviu niekas negimsta”… Skaityti toliau »
Talentingai parašyta knyga, pasakojanti apie „viduriniąją” anglų visuomenės klasę, žmones, kurie negali pasigirti pertekliumi, tačiau ir skurdo nekenčia. Ypač giliai psichologiškai vaizduojamas jaunimas, kuris svajoja išsiveržti iš šio ekonominio narvelio ir tvirčiau atsistoti ant kojų. Gražiai nupieštas Kristinos, pagrindinės romano veikėjos, charakteris, kuris turi nemaža rašytojos autobiografinių bruožų.
Serija: „Pasaulio pasakos #18“. Knygą sudaro stebuklinės, buitinės pasakos ir legendos. Pasakose atsispindi laki liaudies fantazija. Rytų išmintis, veikia antgamtinės būtybės – džinai, perės, divai ir kt. Joms būdinga netikėto siužeto vingrybės, rytietiškai puošnus įmantrus stilius.
Santrauka: Tai pirmasis didžiojo prancūzų kūrinys, kuriame aprašytas negrų sukilimas, įvykęs 1791 metais San Dominge (šiaurės vakarinė Haičio salos dalis).