Debiutinį amerikiečių autorės Suzanos Rindel (Susanne Rindell) romaną „Nusikaltimų metraštininkė“ pasaulio spauda ir kritikai sutiko išties palankiai. „Šiek tiek šiurpulingos mistikos iš Alfredo Hičkoko repertuaro, dar žiupsnis „Didžiojo Getsbio“ spindesio, ir štai prieš Jūsų akis – juodų šešėlių, ironijos ir intrigų nestokojanti istorija apie kuklią policijos nuovados mašininkę, kuri praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje Manhatane buvo apkaltinta žmogžudyste“, – rašė apžvalgininkai dienraštyje Kirkus Reviews.
Niujorkas, 1924-ieji. Rouzė Beiker – pilka, skrupulinga mašininkė, dirbanti apšnerkštoje policijos nuovadoje Žemutiniame Manhatane. Našlaitė, užauginta vienuolių, dėl savo darbštumo yra labiau toleruojama, nei mėgstama. Kasdienis jos darbas – klausytis išpažinčių. Vos keliais spausdinimo mašinėlės klavišų taukštelėjimais Rouzė sprendžia žmonių likimus ir gali pasiųsti kalėti ilgiems metams.
Visgi gyventi ir dirbti vadinamojo džiazo amžiaus Niujorke tokio sukirpimo žmogui kaip Rouzė – gan sudėtinga. Ji senamadiška mergina, o aplinkui sukasi ryškios moterys, kurios drąsiai nešioja trumpas šukuosenas, mėgaujasi nuolatiniais vakarėliais ir romanais su vyrais. Į policijos nuovadą įžengus naujajai mašininkei – egzotiškai gražuolei Odalei – Rouzė ja susižavi taip, kad jau niekada nebeišsipainioja iš to žavesio pinklių: draugystė su paslaptingąja Odale įklampina Rouzę į jai svetimą gyvenimą ir maniakišką priklausomybę.
Verčiant „Nusikaltimų metraštininkės“ puslapius, blogio nuojauta dramatiškai auga. Paaiškėja, jog savo pasakojimą Rouzė rašo psichiatrinėje ligoninėje, prižiūrima gydytojo, kuris tiki, kad „tikslus įvykių atpasakojimas padeda pasveikti“. Vienintelė problema – Rouzė nesugeba išlaikyti chronologinės įvykių sekos ir viskas gali būti ne taip, kaip atrodo…
