Nepaprasto grožio istorija apie meilę, drąsą, pasiaukojimą ir ryžtą… Be galo emocingas kūrinys, visiškai nepanašus į kitas šio žanro knygas.
Knygoje vaizduojamas keturių žmonių – matematikos profesoriaus Jozefo, žydų kilmės studento Michaelio, universiteto administratorės, pasipriešinimo judėjimo dalyvės Hanos ir Jozefo dukterėčios Ingridos, įsimylėjusios aukšto rango nacių karininką, – likimas vokiečiams okupavus Amsterdamą per Antrąjį pasaulinį karą. Romane susipina meilės ir draugystės, pasiaukojimo ir išdavystės, kaltės ir viltingo prisikėlimo naujam gyvenimui temos.
Olandų kova su nuožmiu priešu parodoma atskleidžiant įvairius žmogiškųjų santykių aspektus, pabrėžiant sąžinės balso galią kasdienybėje. Rašytoja ieško atsakymų į tokiomis sąlygomis neišvengiamai kylančias dilemas: ką gali pakeisti pavienis žmogus, atsidūręs prieš traiškančią karo mašiną, ir kam jis gali pasiryžti, kad išgelbėtų kitą?
Pavojai ir išdavikai tyko knygos herojų už kiekvieno kampo – jiems tampa sunku pasitikėti net šeimos nariais ar bendradarbiais. Tačiau aplink siaučiantis siaubas ir patiriama kančia nenugali žmogiškojo orumo, drąsos ir atvirumo gyvenimui – viso šito Jozefas mokosi iš savo jaunojo bičiulio Michaelio. Tik nuo profesoriaus priklauso, ar jaunuolis išgyvens ir dar kada pamatys savo gyvenimo meilę. Galiausiai ir pačiam Jozefui tenka perlipti per save, kad galėtų priimti likimo siūlomas dovanas.
Suzanne’os Kelman knyga ne tik leidžia geriau pažinti laisvą Amsterdamo dvasią, bet ir pristato paprastų Olandijos piliečių poziciją nacių okupacijos metais. Šalyje kilęs pasipriešinimo judėjimas buvo iš esmės taikus protestas, pasireiškęs žydų kilmės asmenų slėpimu olandų namuose. Pasipriešinimą daugiausia įkvėpė 1941-ųjų Vasario protestas. Nors vėliau buvo vokiečių žiauriai numalšintas, jis laikomas pirmuoju antinacistiniu ir vieninteliu ne žydų tautybės asmenų suorganizuotu protestu, nukreiptu prieš žydų deportaciją.
