Paslapčių šydą praskleidus…
Iš Meivės Eliot dienoraščio
Nuo pat vaikystės mano dukraitė Skarlet – tikras vėjo pamušalas. Kaip įprasta sakyti: energija liejasi per kraštus. Bet pastebiu ir kartkartėm užplūstančią melancholiją. Gal ji ilgisi antrosios savo sielos pusės, sesers dvynės Samer, kuri su mylimu vyru keliauja po pasaulį? Skarlet pirmą kartą liko viena. Jai reikia vyro, kuris ją brangintų – kaip mano Patrikas brangina mane.
Vaikinai, su kuriais Skarlet susitikinėja, Patrikui nepatinka, ir juodu dažnai suremia ragus. Galima pamanyti, kad užsispyrėlėje dukraitėje Patrikas mato savo atspindį. Meldžiu Dievą, kad vyras, kurį Skarlet išsirinks, būtų jos vertas – ir įtiktų Patrikui. Galų gale, juk pasaulyje nėra nieko svarbiau už šeimą…
