Serija: „II Pasaulinis karas #13“.
Vokiečių feldmaršalas Walteris Modelis (1891–1945) žinomas kaip vienas sėkmingiausių Trečiojo reicho kariuomenės vadų. Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo pramintas „fiurerio ugniagesiu”, nes jo vadovavimo prireikdavo ten, kur padėtis atrodė beviltiška.
Tačiau, nepaisant W. Modelio patirties ir kariško profesionalumo, jo vardas, palyginti su E. von Mansteino, E. Rommelio ir H. Guderiano, lieka tarsi šešėlyje. Kodėl? Į tai biografinėje knygoje „Feldmaršalas W. Modelis” bando atsakyti Stevenas H. Newtonas.
W. Modelio karjera prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tarpukariu jis dirbo Karo ministerijoje, o įsiplieskus Antrajam pasauliniam, dalyvavo mūšiuose Vakarų ir Rytų frontuose. Už ryžtingus ir net agresyvius sprendimus W. Modelis pelnė A. Hitlerio pasitikėjimą. Jo dėka buvo sustabdyti keli dideli sovietų ir Vakarų sąjungininkų puolimai, o jei reikėjo trauktis, feldmaršalo vadovaujamos pajėgos tai darė tvarkingai, išlaikydamos kovos gretas.
W. Modelio gyvenimas nutrūko 1945 m. balandžio 21 d. Užuot pasidavęs į nelaisvę, feldmaršalas nusišovė.