Afganistano karo veteranas Zigmas Stankus (g. 1960 m.) išgarsėjo išleidęs pirmąją knygą „Kaip tampama albinosais”, tapusią bestseleriu ir net sukėlusią diskusijų šalies politiniame lygmenyje.
„Miražas” – antrasis tikrais faktais paremtas autoriaus romanas. Tai dar vienas pliūpsnis kraupios tiesos apie Afganistano karą. 2006 metais parašytas kūrinys – brandesnis, į tuos pačius įvykius čia žvelgiama iš dar tolimesnės perspektyvos.
„Miražas“ skiriamas gimusiems 1955-1973 metais, arba, autoriaus žodžiais, „kartai, kuri nieko neturėjo, niekuo netikėjo ir nieko negalėjo… Bet buvo laiminga”. Romanas persmelktas grubaus Afganistano ir Sovietų Sąjungos gyvenimo realybės, jame piešiamas ir itin gyvas to meto Klaipėdos paveikslas. Tačiau knyga ne apie tai. Svarbiausia joje – prieš 30 metų į Afganistaną su sovietine kariuomene papuolusių jaunuolių likimai, jausmai ir išgyvenimai. „Miražas“ – apie vyriškumą, draugystę, viltis ir iliuzijas.
„Kad išgyventum ten neišprotėjęs, reikėjo susikurti iliuziją, miražą, iš kito, čia likusio, gražaus gyvenimo. Dėlioji gražius atsiminimus kaip mozaiką ir patiki tuo, tačiau grįžti ir matai, kad to nėra, kad gyvenimas čia tavęs nelaukė, jis nuėjo be tavęs. Tačiau gyventi reikia toliau. Žinau, kad likimas kiekvienam iškrečia ne vieną kiaulystę, bet nuo to gyvenimas nepraranda savo grožio ir žavesio…”, – sako autorius.
