Knygoje pateiktos penkiasdešimties iš Kauno geto išgelbėtų vaikų istorijos, kuriose atsispindi katastrofa, įvykusi Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje. Bulvių maišuose, skalbinių krepšiuose ar kitais neįtikėtinais būdais už geto ribų išneštus mažuosius, rizikuodamos visos savo šeimos gyvybe, priglausdavo ir augindavo lietuvių, lenkų, rusų šeimos.
Knygoje atsiskleidžia persekiotų, tėvų netekusių vaikų jausmai, prieštaringi išgyvenimai, lydėję juos ir jų gebėtojus per visą karą ir po jo.
