Simone de Beauvoir romanas "Palaužta moteris" – tai, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna.
Šią knygą sudaro trys istorijos: „Santūrumo amžius“, „Monologas“ ir „Palaužta moteris“. Jos intymios kaip susitikimas tete-a-tete. Pavergiančios gyvenimiška išmintimi. Atskleidžiančios, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna. Jų herojės aiškiai suvokia viena – laikas išblėsina norą trokšti ir pakerta galimybę būti trokštama.
„Santūrumo amžiuje“ vaizduojama į šeštąjį dešimtmetį įžengusi moteris. Iš pradžių ji išsiskiria ypač tvirtais principais, bet kuo toliau, tuo labiau, veikiama šeiminių ir karjeros aplinkybių, praranda pasitikėjimą savimi. Ji suvokia kad jai nebepavyks bendrauti su sutuoktiniu kaip anksčiau, ir jaučiasi išduota sūnaus. Nesėkmę patiria ir jos paskutinioji knyga.
Pagrindinės „Monologo“ herojės duktė nusižudė, išsiskyrusi ji neteko sūnaus globos, jos santykiai su motina – įtempti. Ji monologo forma beviltiškai protestuoja prieš savo šeimą bei visuomenę.
„Palaužta moteris“ – tai intymus herojės Monikos dienoraštis. Išėjus iš namų suaugusiems vaikams ir ji ima tolti nuo sutuoktinio ir staiga sužino, kad jis ją apgaudinėja jau aštuonerius metus…
"Palaužta moteris" – tai trys nepamirštami gyvenimo išbandymus patiriančių moterų paveikslai, trys iki šiol nė trupučio nepasenusios istorijos, atskleidžiančios skausmingas moters tapatybės paieškas.
Simone de Beauvoir (1908–1986) – prancūzų literatūros klasikė, garsi filosofė, feministė, viena įtakingiausių pasaulio moterų, ilgametė egzistencializmo krikštatėvio, Nobelio premijos laureato Jeano Paulo Sartre’o bendražygė. Garsiausiame savo filosofiniame veikale „Antroji lytis“ autorė filosofiniu požiūriu įvertino moters padėtį visuomenėje. Ši knyga tapo feministinių judėjimų manifestu, o joje esanti tezė „Moterimi ne gimstama – ja tampama“ – šūkiu. Kitoje garsioje savo knygoje „Neapibrėžtumo etika“ ji iškelia pagrindinį egzistencinį šiuolaikinio žmogaus klausimą – kaip elgtis ir kokias vertybes rinktis absurdo akivaizdoje. Ji parodo ne kaip tverti chaosą, o kaip kurti jame. Nepaisant visų konfliktų ir sunkumų, su kuriais rašytojai teko susidurti, jos pasirinktas gyvenimo būdas, pasaulėžiūra ir talentas ją pavertė viena įtakingiausių pasaulio moterų.
"– Pasakyk, kodėl taip vėlai grįžti.
Jis nutylėjo.
– Jūs gėrėte? Lošėte pokerį? Kur nors ėjote? Tu pamiršai laiką?
Jis tebetylėjo, kažkaip primygtinai sukinėdamas tarp pirštų taurę. Aš išpyškinau pirmus pasitaikiusius absurdiškus žodžius, kad išmuščiau jį iš vėžių ir išplėščiau pasiaiškinimą:
– Kas čia darosi? Tavo gyvenime yra moteris?
Nenuleisdamas nuo manęs akių, jis atsakė:
– Taip, Monika, mano gyvenime yra moteris."
iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė
