Šiame ambicingame romane „Šviesos ir tamsos enciklopedija“ iš mažyčių fragmentų sudėliotas įspūdingas viso šimtmečio paveikslas, apimantis ir gražiausius, ir skaudžiausius istorijos puslapius. Knyga sužavėjo ne tik Simono Strangerio tautiečius – Norvegijoje parduota virš 80 tūkstančių knygos egzempliorių, ji pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą, bet ir kitų šalių skaitytojus – romanas jau išverstas į 23 kalbas.
Kaip galėjo nutikti, kad tylus žemaūgis batsiuvio sūnus Henris Rinanas tapo kone labiausiai nekenčiamu žmogumi Norvegijos istorijoje? Ir kodėl žydų šeima nusipirko namą, kurio sienos prisigėrusios Rinano gaujos aukų aimanų ir kraujo?
Kelionė į praeitį prasideda rašytojo šeimai viešint Trondheime, sustojus prie atminimo akmens, skirto Hiršui Komisarui. Jis, vienas pagrindinių pasakojimo herojų, yra Simono Strangerio žmonos prosenelis. Prieš karą turėjo sėkmingą verslą, Trondheimo miesto centre prekiavo moteriškais drabužiais, tačiau prasidėjus karui buvo įkalintas Falstado lageryje, o vėliau nužudytas. Lygiagrečiai su Hiršo Komisaro istorija rašytojas pristato nacių parankinį Henrį Rinaną. Liūdnai pagarsėjusioje Rinano viloje Trondheime buvo kankinami ir žudomi belaisviai, įtariami rėmę Norvegijos pasipriešinimo pajėgas.
Sužinojęs, kad žmonos seneliai gyveno buvusioje nacių kolaboranto būstinėje, rašytojas ima tyrinėti dvi vieno namo siejamas istorijas – Komisarų šeimos ir Henrio Rinano.
Iš romano pavadinimo galima nuspėti, kad jo skyriai sudėlioti pagal abėcėlę nuo A iki Ž. Kiekvieno skyriaus pagrindinė tema ar motyvas pristatomi žodžiais arba sąvokomis, kurie prasideda tam tikra raide. Vertėjai tai suteikė papildomų iššūkių, nes dalį teksto teko laisvai interpretuoti ar perkurti, siekiant išlaikyti kūrinio formą.
