Lingvistiniai eksperimentai daugiausia lemia S.Poškaus eilėraščių knygos Nebaigta pasaka originalumą. Bet ne vien jie. Patrauklus, nepanašus į jokį kitą vaikų poezijos herojų, tikra individualybė yra šio rinkinio lyrinis subjektas Mikutis. Savitas eilėraščio modelis: visų pirma į akis krinta grafinis vaizdas – vertikalia linija perrėžę jį pusiau, turėtume dvi simetriškas dalis; ne mažiau svarbi ir intonacinė eilėraščio specifika. Naujoviškas šiame rinkinyje tautosakos panaudojimas. Unikalus eilėraščių autoriaus, lyrinio subjekto ir iliustratoriaus santykis (knygą pripiešė Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos pirmaklasis Mykolas Simas Poškus). Naujovių daug, o rašyti tenka ribotos apimties recenziją. Tad lieka ji, sekant rinkinio pavadinimu, nebaigta. Tegu lieka nutylėti priekaištai ir abejonės – tiek to, jų nedaug. O vietoj šių – palinkėjimas: kad perskaitytų Nebaigtą pasaką ne tik Mykolo Simo draugai, bet ir visi Lietuvos pirmokai, antrokai, trečiokai. Tereikia išleisti ją dvigubai didesnėm raidėm ir įtraukti į kiekvienos mokyklos bei asmeninės vaikų bibliotekos privalomųjų egz. sąrašus.
