Pirmasis Sigito Parulskio romanas, pirmą kartą išleistas 2002 metais. Studentas iš paskutines dienas skaičiuojančios imperijos pakraščio paimamas į tarnybą sovietų armijoje, į desantinius dalinius Rytų Vokietijoje. Atitarnavęs jis grįžta į besikeičiančią, laisvėjančią Lietuvą. Bet nesijaučia savas ir čia. „Visa, ką jis turi, tai tarpas.“ Jis – save praradusios kartos atstovas. Į erdvėlaikio plyšį įsmukusios, tarp dangaus ir žemės kybančios kartos žmogus. Sovietinei armijai romane skirtas paradoksalus vaidmuo – tai žmogaus egzistenciją beprasmiu smurtu ir muštru išgryninanti jėga. Visuotinio netikrumo pasaulyje vienintelis tikras dalykas – spyris į užpakalį ir skrydis parašiutu. Visa kita – siurrealistinė skaistykla. Sigito Parulskio herojus tikrovės ieško moteryse, tikėjime, alkoholyje, prisiminimuose. Bet viskas nepatikima, laikina, sprūsta kaip smėlis pro pirštus. Lieka ištikima vienatvė, diktofonas, nepatikimi prisiminimai ir trys sekundės dangaus. „Trys sekundės dangaus“ užgriebia viską: nuo purvo ir keiksmų iki Biblijos citatų ir antikinių mitų. Šis romanas – tai maišas su gyvatėmis: pavojingas ir masinantis.
