Visa ši knyga, visi (išskyrus vieną) į ją atrinkti tekstai parašyti po skyrybų, panašiai per trejetą metų (didžioji dalis spausdinta kultūros savaitraštyje Šiaurės Atėnai). Po lūžio, kurio vietoje atsiranda tuštuma, tuščia vieta, kur nejauku ir nepakeliama būti, kurioje reikia viską pradėti iš naujo, susikurti pasaulį ir patį save. Kurti peržengiant per prietarus, per savo paties baimes, kompleksus, per savo kūną, gėdą, nesidrovint smulkių atradimų ir kvailokų nuoskaudų, – tikrai žinau, jog visa tai yra ne tik mano, tai būdinga mums visiems, kartais bijantiems pripažinti, prisipažinti, pagaliau – prisijaukinti, sužmoginti tai, ką vadiname prigimtimi, instinktais, siela. Kiekvienas žmogus unikalus, tačiau, anot W. Gombrowicziaus, vienatvėje niekas nėra asmenybė. Iš čia – noras dalintis (Sigitas Parulskis)
