Mokyklose pasakojama Sovietų Sąjungos subyrėjimo istorija paprasta – įvyko perestroika, ją pagimdė demokratiniai judėjimai, Sovietų Sąjungos valstybių nepriklausomybės siekį palaikė Vakarai. Tačiau pripažintas istorikas Serhiijus Plokhyjus knygoje „Paskutinė imperija“ pasakoja kitap – ar išties Jungtinės Valstijos ir Georgas H. W. Bushas buvo SSRS subyrėjimo šalininkai?
Kai per 1991 m. Kalėdas Michailas Gorbačiovas atsistatydino iš pirmo (ir paskutinio) Sovietų Sąjungos prezidento posto, JAV prezidentas George’as H. W. Bushas kreipėsi į savo tautiečius ir paskelbė istorinę pergalę Šaltajame kare. Netrukus istorikas Francis Fukuyama paskelbė tezę apie „istorijos pabaigą“ ir galutinį liberaliosios demokratijos laimėjimą.
Šiandien akivaizdu, kad istorija nesibaigia – o ir pasakojimas apie sovietų imperijos griūtį yra kur kas sudėtingesnis, nei mitas apie Gėrio ir Blogio kovą. Amerikos viešojo diskurso ašimi tapęs pasakojimas apie demokratinių vertybių pergalę prieš komunizmą pakeitė ir pačios JAV poziciją.
Ukrainiečių kilmės amerikiečių istorijas Serhii Plokhy knygoje „Paskutinė imperija“ analizuoja paskutines SSRS gyvenimo akimirkas. Anot jo, pergalė Šaltajame kare ir Sovietų Sąjungos žlugimas – anaiptol ne Amerikos ir Vakarų nuopelnas. Jis atskleidžia, kad JAV prezidentas kaip tik palaikė Michailo Gorbačiovo siekius išsaugoti Sąjungos vienybę, nepaisant respublikose stiprėjančių nepriklausomybės nuotaikų.
Serhii Plokhy teigia, kad ardyti imperijos audinį ėmėsi Baltijos valstybės, tačiau priešingai paplitusiam įsitikinimui, ne jos – Lietuva, Latvija ir Estija – tapo pagrindine SSRS sugriovusia jėga. Istorikas įsitikinęs – sovietai būtų galėję ištverti be trijų nedidelių valstybių vakaruose. Paskutinę vinį į politinės galybės karstą įkalė Ukrainos apsisprendimas. To pasekmės jaučiamos iki šiol, o negyjančias žaizdas liudija ir nesibaigiantis konfliktas šios šalies rytuose.
Remdamasis išslaptintais dokumentais ir interviu su svarbiausiais šių įvykių liudininkais, Plokhy pristato drąsią paskutinių SSRS gyvavimo mėnesių interpretaciją. Kartu siekiama suprasti, kaip paveldėti skauduliai lemia šių dienų Rusijos bei Ukrainos konfliktą, ir kur gali nuvesti arši nuo Šaltojo karo laikų likusi Rytų konfrontacija su Vakarais.
„Gerą trilerį primenanti „Paskutinė imperija“ pasakoja, kaip atsitiktinumas ir neeilinės asmenybės vos per kelis 1991-ųjų mėnesius sugriovė imperiją, kurtą ne vienos Rusijos carų ir sovietinių aparatčikų kartos.“
Guardian
„Per keturis metus lėtus ledynų poslinkius primenantis geopolitinis gyvenimas staiga pasiekė neregėtą tempą – žlugęs perversmas į politinės galios viršūnę iškėlė Jeltsiną, sovietinės respublikos išsilakstė kiekviena sau, o Gorbačiovas iš imperijos lyderio tapo imperatoriumi be sosto.“
Wall Street Journal
Iš anglų kalbos vertė Lina Kulišauskaitė
